Nuo tirpstančio Gedimino kalno iki skurstančios jaunosios kartos – taip, tiesa, kad Lietuvoje daug neišspręstų problemų. Neretai priimamų įstatymų gausa teisine kalba nekalbančiam piliečiui kartu palieka ir žymę emigruojančiųjų bėgikų sąraše.
Nepaisant dabartinių didžiausių valstybės politikos iššūkių ir neišsipildančių gyventojų lūkesčių, drįsčiau teigti, kad turime kuo pasigirti, didžiuotis, apie ką kalbėti garsiai. Šiandien Lietuva žavi ne tik įspūdingais kraštovaizdžiais, bet ir vis dar gimtinėje dirbančiais optimistais. Taip, optimistais: žmonėmis, kurie turi aiškų suvokimą, ko ir kodėl jie siekia, jaunaisiais Lietuvos verslininkais, kūrėjais ir lyderiais. Skiriant daugiau dėmesio verslumo ugdymui, kaip vienai iš svarbiausių priemonių skatinant pažangų ir tvarų mūsų ekonomikos augimą, jaunieji verslai taptų mūsų ekonomikos varikliuku.
Jaunieji verslai – kas jie tokie?
Tėvų padovanota siuvimo mašina tapo pagrindine priemone realizuoti svajonę kurti vaikiškus drabužėlius; draugiškas kelių žmonių pokalbis Birštono kurorte virto idėja atidaryti jaukią kepyklėlę Vilniaus senamiestyje; vaikystėje turėtas polinkis raustis po artimųjų drabužių spintas šiandien lydimas sėkmės kuriant unikalius lietpalčius ar vestuvines sukneles. Plačiai atvėręs duris šypsosi ir „Keksiukų pasaulis“ Druskininkuose. Beveik kasmet naujų pramogų, valgių ar paslaugų atsiranda ir Lietuvos pajūryje. Būtent Palangoje pristatyta naujovė – vafliukų ir kokybiškų ledų duetas – kaipmat susilaukė stulbinančio poilsiautojų dėmesio, todėl šiandien šio nepaprastai skanaus deserto kūrėjai tiesiog šypsosi.
Nuo teisinių konsultacijų iki reklamos, kelionių agentūrų, rinkos tyrimų ir internetinių puslapių kūrimo – šiandien sėkmės lydimos istorijos sufleruoja, kad už nepalankios valstybės politikos gaires ambicijos didesnės. Jaunieji Lietuvos kūrėjai pripažįsta, kad nuo gražiai skambančios idėjos iki apčiuopiamos tikrovės – produkto sukūrimo – kelias nėra lengvas, tačiau įdomus. Be to, jie ne tik išlaiko save, bet ir kuria naujas darbo vietas mums, kitiems valstybės gyventojams. Įvertinę savo pačių klaidas, kuria naujus verslo plėtros planus. Girti kito žmogaus gebėjimus ir pasiekimus Lietuvoje nėra įprasta, nors atvirkščiai – turėtume didžiuotis jaunąja karta – drąsiais, ambicingais ir inovatyviais žmonėmis. Būtent mąstančių žmonių dėka šiandien Lietuva turi kuo pasigirti – dalies jaunų žmonių atradimai žinomi ir pasaulio rinkoje.
Kas svarbu kuriant ar vystant verslą?
Žmogus iš esmės yra tingi būtybė, kuriai dažnai reikia spyrio. Deja, bet turbūt daugelis pritartų, kad kartais net ir patiems paprasčiausiems darbams sunku susikaupti ar prisiversti juos atlikti. Ką jau kalbėti apie verslą – juk tai rimtas ir atsakingas žingsnis. Be to, su kiekviena nauja idėja mus pasitinka baimė, dvejonės, abejonės, todėl taip ir nesiryžtame pradėti. Vis dėlto, ramybės neduoda ilgus metus brandinama verslo idėja mintyse? Suploji ryte rankomis ir nusprendi, kad nori būti bosu? Entuziastingai pradėjai ieškoti bendraminčių? Vadinasi, nejučia žengei mažąjį žingsnelį svajonės įgyvendinimo link.
Kas dar svarbu norint patekti į išmintingųjų, veikiančiųjų ir mąstančiųjų žmonių gretas? Visų pirma, svajoti – būtina. Svajoti visur: gamtoje, traukinyje, autobusų stotelėje net ir dabartinėje darbo vietoje. Rašyti kilusias mintis, idėjas, išgryninti jas ant popieriaus lapo, telefone ar savo stebuklingų minčių knygelėje. Įrodyta, jog užrašytos mintys realizuojamos greičiau. Žinoma, jeigu verslo kūrimas paremtas tik svajone, neišeis nieko gero. Tad tikslinga apgalvoti veiksmų planą ir konkretesnius žingsnelius. Juos detalizuoti galėtų padėti darbštūs ir atsakingi kolegos, draugai, artimieji – matant aplink zujančius, dėl bendro tikslo dirbančius žmones, greičiausiai ir jūs užsikrėsite entuziazmu.
Labai naudinga bičiuliautis su tais žmonėmis, kurie jau seniai paliko komforto zoną, nes jie gali duoti išmintingų patarimų, trūkstamų žinių, kaip idėją paversti realybe. Kartais savo idėjomis dalintis nenaudinga, nes gali išgirsti ir motyvacijos nekeliančių frazių: „Su savo idėja neturėsi daugiau kaip 300 eurų apyvartos per mėnesį...“ ir pan., todėl svarbu suprasti, kuo gali pasikliauti.
Išsikėlei tikslą? Puiku. Kitas svarbus dalykas – savikontrolė. Pravartu iš karto nusistatyti, kokia bus neįgyvendinto tikslo kaina. Galima taikyti tam tikras bausmes: susitarti su draugais ar kolegomis, kad, neįvykdžius tikslo, turėsite duoti jiems pinigų ar kur nors juos nusivežti. Galbūt tai pastūmės išsiristi iš lovos. Ką daryti, jeigu esi taupus ir nenori žaisti su pinigais? Verslo pradžiai juk jie itin svarbūs. Greičiausiai, kad principai neleis neįvykdyti to, ką pažadėjote. Svarbu įvertinti ir darbo vietą, nes ji irgi gali lemti darbo našumą.
Pradedant verslą, atrodo, kad verčiau dirbti namuose, nei mokėti pinigus ir nuomotis patalpas. Deja, daugeliui namai siejasi su ramybe, atsipalaidavimu ir poilsiu, todėl verslo planas gali griūti į patogią sofkutę „trumpam“ miegui. Aplinkos pakeitimas būtų į naudą ne tik asmeniškai jums, bet ir jūsų darbo rezultatams; ugdytumėte disciplinuotumą, nesivaikytumėte pagundų. Visi kiti dalykai: tiekėjai, reklama, rėmėjai, partneriai, ilgalaikiai strateginiai tikslai, investicijos atsiranda savaime – tada, kai iš ramaus uosto, tu įplauki į atvirą jūrą. Siekiant išsikeltų tikslų, svarbiausia yra nesiskųsti, netingėti ir nebijoti. Kovojant su šiomis ydomis, galima nuversti kalnus.
Tad ieškokite savimotyvacijos būdų, būkite drąsus, ryžtingi ir siekite savo tikslų! Reikia tik išjungti televizorių ir užrašyti savo idėją! Jų turime ir čia, Lietuvoje, todėl palikti jas nebūtina.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!