Nepaleiskit, lietuviai, šios vilties, nes jei paleidi, atsiduri ant bedugnės krašto... Santuokinis gyvenimas yra labai sunkus darbas. Kas verčia mus sunkiai dirbti, kas motyvuoja? Rezultatas, kai nori užauginti psichiškai stabilius vaikus – laimingus žmones, aišku, čia moteriško mąstymo klišė...
Tam reikalinga šeima, tam reikalinga pagarba ir jei labai pasiseka, tam reikalinga meilė. Kabant apie vyrus, neturiu jokių skrupulų... Man jie kaip amazonės čiabuviai, kitokie, tam tikra prasme primityvūs, tam tikra prasme protingesni, tam tikra prasme žavūs, bet dvasiškai labai svetimi. Tai visai kitos genties ir planetos gyventojai. Ir mums, moterims, duota užduotis kažkaip su jais susijungti ir pagimdyti vaikus, nugyventi gyvenimą. Manau, jie lygiai tą patį pasakytų apie mus – vištos, materialistės ir t. t. Mes susijungiame tik vedini gamtos šauksmo, bet tik vienetai sugeba susijungti protais, kiti taip ir lieka savo egzistencinėje vienatvėje.
Kas dėl santuokos ir neištikimybės... Moralines žmonijos normas sukūrė žemo libido vyrai-religiniai fanatikai, kurie neturėjo problemų su seksualinės įtampos kontrole ir kurių intencijos buvo paremtos pragmatizmu. Santuoka ir ištikimybė yra valstybės ginklas valdyti žmones. Žmogaus jauniklis iki savarankiško gyvenimo turi augti 20 metų, moteris viena vaiko neišlaikys, neužaugins (tik paskutiniais dešimtmečiais tai tapo įmanoma), vaikai turi būti auginami dviese, kol gandrienė tupi lizde su jaunikliais, gandras ieško ir parneša varlių. O kai užauga vaikai... Štai čia ir prasideda gyvenimo tragedija. Santuokos sakramentas sukurtas, kada žmonių gyvenimo trukmė buvo iki 30 metų, dabar žmonės nugyvena trigubai ilgiau, ir, aišku, kad tas žmogus, kurį tu pažinojai 20, dabar jau visai kitas žmogus, kaip ir tu pats... Ar jūs atitinkate vieno kito poreikius? Ar esate vienodo dvasinio lygmens? Ar vienodos sveikatos būklės, ar vienodo libido? Ir čia prasideda gyvenimo druska. Vieni gyvena nekęsdami vienas kito, išsekę nuo dvasinės tuštumos, bet dėl skurdo ir vargano nekilnojamo turtelio, būdami žemo libido, visuomenei neša žinią, kad yra ištikimi ir dvasingi.
Kiti spjauna į viską ir ieško šviežienos, treti gyvena keliose paralelinėse visatose vienu metu, ketvirti, labai mažai – grynuoliai, būna tikrai atrandą vienas kitą, kartu koja kojon eina per gyvenimą, kartu tobulėja. Šitie paskutiniai, dažniausiai sėkmės kūdikiai, kuriems gyvenime pasiseka visose srityse. O apskritai apie vyrus... Jiems norisi ne įvairaus sekso, ne barščių... Jiems norisi šviežienos ir naujo kūno, dažnai jaunesnio. Galim keikti, piktintis, bet realybė tokia. Juk prisipažinkime ir, mes, ištikimosios, dažnai sekso metu užsimerkusios fantazuojam apie Džordžą Klunį ar kaimyną iš viršaus. Tai žmogiška, tokia fiziologija, to nepaneigsite.
Todėl nesiknaisiokite, mielosios, po vyrų telefonus, nes jei toks noras užėjo, vadinasi, ten tikrai rasite tai, ką jaučiate, o intuicija moterų niekada nemeluoja. Jei esate išdidžios, tai ir elkitės išdidžiai, o išdidžios, protingos moterys dažniausiai būna vienos. Jei norite būti kartu – eikite į kompromisus, kiek aišku tai leidžia jūsų vidus ir mokėkite pabėgti į savo paslapčių sodą, nes esate pirmiausia Žmogus, o po to žmona ar motina...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.