Mano vardas Justinas. Esu 24-verių metų ir aš nesu turėjęs antrosios pusės, panašiai kaip ir vienas vaikinas straipsnyje.

Iš tiesų kažkada galėjau turėti antrąją pusę, bet tuomet buvau dar labai jaunas (~14-15 metų) ir praleidau savąjį šansą. Nuo tada nebuvo pasitaikiusi net menkiausia galimybė susirasti merginą.

Nors ir atrodo, kad merginos gan noriai su manimi susipažįsta ir gan greitai randu bendrą kalbą, tačiau mane visos mato tik kaip gerą draugą ir nieko daugiau. Šiuo metu praktiškai visi draugai (išskyrus vieną) jau turi drauges, ir ne vienerius metus.

Atrodo, esu dar jaunas, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiu vienas, dėl to beveik niekur neinu, nes vienam neįdomu, o taip ir eina laikas...

Juokingiausia yra tai, kad dauguma panelių svajoja apie vaikiną, kuris nerūko, negeria, nevartoja narkotikų, dirba, yra ištikimas ir t.t., bet kažkodėl į mane nekreipia dėmesio, nors aš atitinku visus kriterijus. Tad kol kas pas mano padėtis šiuo atžvilgiu - be išeities.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.

Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“ iki vasario 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: