Šiuo metu didžiųjų karpių žvejyba labai populiari visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Kasmet vyksta oficialūs Pasaulio karpių gaudymo čempionatai, juose dalyvauja ir Lietuvos rinktinė, o pagrindinis karpių žvejybos principas yra „pagavai – paleisk“. Deja, Lietuvoje karpius (ir kitas žuvis) paleisti atgal į vandens telkinį sugeba dar ne kiekvienas. Dažniau netgi retas žvejys. Valdo sovietinis mentalitetas, kuris ypač būdingas vyresnio amžiaus žvejams – jei pagavai, kišk į maišą ir tempk namo. Badas Lietuvoj?
Ši tema ypač jautri Lietuvos žvejams-karpininkams. Kaip jau minėjau, karpiai pas mus natūraliai nesiveisia, todėl jų turime tiek, kiek jų įleidžia už savo pinigus nupirkę žvejai, dar vienas kitas į laukinius telkinius pabėga iš komercinių veislynų (paskutiniais metais, prie ežerų žuvinimo karpiais jau prisideda ir valstybė, per visą Lietuvą karpiais tikslingai žuvinami keli vandens telkiniai).
Lietuvoje karpininkų gretos vis gausėja, kuriasi specializuoti šios žūklės entuziastų klubai, kurie gyvuoja ir vadovaujasi principu „įžuvink – pagauk – paleisk“. Kaip pavyzdį galiu paminėti, kad klubo „Gintarinis karpis“ saugomame ir prižiūrimame ežere, šį savaitgalį buvo sugautas 17,6 kg karpis, kuris po trumpos fotosesijos toliau gyvena tame pačiame ežere. Ir galbūt kažkada pasieks rekordinį dydį.
Tad labai skaudu, kai šlovinama žvejo mėsininko sėkmingos žūklės istorija. Jei šis mėsininkas nori suvalgyti dar kokį karpį - duokite jam mano kontaktus - nupirksiu faršo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!