Vienas „Delfi“ skaitytojas teigė radęs išeitį.

„Manau, kad aš ne viena, kuri jau perskaitė dešimtis spaudos panešimų apie Lietuvos valdžios planus padėti smulkiajam verslui ir piliečiams. Paramą turėjo gauti smulkusis verslas, prastovas paskelbęs verslas, šių verslų darbuotojai, kultūros atstovai ir kiti.

Naudoju žodį „turėjo“ todėl, kad iš skirtų 1,5 mlrd. eurų verslo palaikymui, išvis išskirstyti mažiau nei 3 proc. Didžioji dalis priemonių dar nė neįgyvendintos todėl, kad iki šiol negalime suvaldyti biurokratijos drakono.

Ir nors parama verslui ir toliau išlieka labiau viltis ar teorinis planas, valdžia susizgribo padovanoti po 200 eurų tai visuomenės daliai, kuri nekuria pridėtinės ekonominės vertės. Pasipyko Seime ir visi pritarė, nes ar tikrai norisi pyktis su pagrindiniu rinkėju?

Dabar imta kalbėti apie GPM mažinimą. Tada ir vėl prasideda diskusijos, o kam tai padės? Daugiau uždirbantiems, mažiau ar niekam. Aš ir vėl stebiuosi, kodėl mes negalime įgyvendinti universalios paramos, kuri padėtų 100 proc. Lietuvos gyventojų? Taigi, išklausykite...

Aš siūlau Lietuvoje sumažinti PVM maisto produktams. Lietuvoje visas maistas yra apmokestinamas 21 proc. PVM (be išlygų). Sumažinę PVM maistui mes iš karto padidinsime visų gyventojų perkamąją galią, sumažinsime būtinąsias išlaidas, taip leisdami ilgesnį laiką išgyventi iš turimų santaupų (gal net valdžia spėtų per tą laiką realiai įgyvendinti kitas priemones).

Ką manote jūs?“ – klausė skaitytojas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, subsidijos mokamos ne patiems nutarus, o pagal besikreipiančiųjų prašymus.

„Dėl subsidijų prastovas paskelbusiam verslui, galime atsakyti taip: Šiuo metu darbdaviams išmokėta beveik 33 mln. eurų subsidijų už darbuotojų prastovas karantino metu. Subsidijos mokamos pagal besikreipiančių įmonių prašymus.

Iš viso pateikta 27,3 tūkst. įmonių prašymų, apie paskelbtas prastovas nuo kovo pradžios Valstybinei darbo inspekcijai pranešė 24,4 tūkst. įmonių. Subsidijų dažniau kreipiasi smulkios ir vidutinės įmonės. Pažymėtina, kad subsidijos bus mokamos ir 6 mėnesius po karantino, o į jas galės pretenduoti arba prastovas per karantiną paskelbusios įmonės, arba įmonės, kurios yra įtrauktos į nuo COVID-19 nukentėjusių darbdavių sąrašą, sudaromą Valstybinės mokesčių inspekcijos“, – sakė SADM atstovė.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Finansų viceministras Darius Sadeckas paaiškino, kodėl sumažinti PVM nepadėtų.

„Nustačius lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, valstybės biudžetas netektų ženklios pajamų sumos iš PVM. Be to, nustatant lengvatinius PVM tarifus, siekiama sumažinti tam tikrų prekių ar paslaugų kainas ir suteikti tiesioginę naudą jų vartotojams. Tačiau praktika rodo, kad prekės ar paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas.

Taip nutinka, nes kiti veiksniai, tokie kaip gamybos kaštai, prekybiniai antkainiai ir kiti būna priežastimi išlaikyti iki PVM tarifo sumažinimo buvusią prekių ar paslaugų kainą. Todėl mažai tikėtina, kad maisto produktams sumažinus taikomo PVM tarifo dydį sumažėtų šių prekių kaina“, – sakė D. Sadeckas.