Vieną vakarą jam parašiau, pasakiau, kad jo mergina (mano geriausia draugė) jam meluoja. Melavo tikrai daug. Rašydavo jam iš mano telefono mano vardu – „Jai labai negera, skauda galvą, buvo nualpusi...“ Maždaug taip.
Man visa tai atsibodo, tai jam ir parašiau. Susirašinėjom iki vidurnakčio, jis iškart parašė: „Jei reiks pagalbos, kreipkis.“ O tada ir pagalvojau – kas bus, jei jį įsimylėsiu? Iškart pasakiau sau, kad negalėčiau „nukabinti“ geriausios draugės vaikino. Bet, kaip sakoma, nesakykime op, neperšokę griovio.
Pradėjome su juo dažniau susirašinėti. Po to net panorome darbuotis toje pačioje vietoje... Nebendrauti buvo per sunku. Jis man vis guosdavosi dėl jo merginos, aš jam patardavau. Greit ir įsimylėjau jį. Jis mane – taip pat.
Daugiau nei draugai, bet mažiau nei pora... Štai kuo mes buvome. Po darbo važiuodavome mašina pasivažinėti, nors jis jai sakydavo, kad pavargo ir nori pailsėti. Negražu meluoti, bet...
Nenorėjau, kad taip nutiktų. Jis su ja išsiskyrė. Buvau laiminga, bet kartu būti negalėjome. Juk ji buvo mano geriausia draugė... Dabar viskas yra kitaip. Lyg nieko tarp mūsų nebūtų buvę. Bet esmė tame, kad labai nudegiau. Daugiau niekada nelįsiu į meilės trikampį. Bet žinote, kaip būna su tais „niekada“...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo istorija? Išsipasakoti? Gauti patarimą iš skaitytojų? Lauksime Jūsų minčių el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“.