aA
Nuo seno žmonės bando sukurti dirbtinį intelektą arba kažką panašaus į save. Mokslininkai, inžinieriai, menininkai kuria, savo jėgomis bando kurti tai, kas turėtų žmogiškąjį atspindį, būtų panašus į jį patį, kūrėją. Tai skulptūros, paveikslai, architektūra, mašinos, robotai, programos ir viskas, kas turi bent kokį žmogus atspindį. Ir mes jau esame tokią būtybę sukūrę. Tik to niekaip nepastebime, nematome, nejaučiame. Tai yra miestas. Miestas, kuriame gyvename, dirbame, miegame.
Trijų Karalių eisena Šiauliuose // Emilio Jucio nuotr.
Trijų Karalių eisena Šiauliuose // Emilio Jucio nuotr.

Miestas, kurio esame tarsi kraujo kūneliai, tekantys gatvių venomis ir nešantys jam gyvybę. Nešame „deguonį“ jo gatvių venomis, maitiname jo „ląsteles“ (statome namus), taip jis auga ir plečiasi. Mes esam jo gyvybės šaltinis, intelektas, aura, jo asmenybės ir veido kūrėjai.

Miestas, kaip ir kiekvienas iš mūsų, auga, puošiasi, tvarkosi, prausiasi, dabinasi, kuria savo įvaizdį. Miestas turi gerųjų bakterijų, skiepus, kurie jį apsaugo, stiprina ir gina, bet jį, kaip ir mus, puola ligos, parazitai, kenkėjai, proto ir energijos vampyrai. Ir koks miestas kaip žmogus būtų, kuris vaikšto, kvėpuoja ir yra šalia? Kaip jis atrodytų gatvėje ir ar norėtume su juo bendrauti, būti šalia?

Taigi, jei miestas yra žmogus. Žmogus kuris skarmalotas, susivėlęs, seniai užmiršęs muilą, šampūną, žirkles ir skutimosi peiliukus, o apie kvepalus ir švarius rūbus, išvis nebūtų girdėjęs. Žmogus, kurį apniko utėlės ir visokie gyviai. O kaip tie gyviai reaguotų į sprendimą pasikeisti, ar būtų tuo labai patenkinti?

Taigi trumpa istorija apie žmogų, kuris nusprendė keistis.

Gyveno kartą mieste toks suvargęs žmogelis. Klaidžiojo po gatves, o praeiviai negalėjo pasakyti kokio jis amžiaus ir kaip jis iš tikro atrodo. Mat apžėlęs ir apskretęs labai buvo. Žibėjo akys ir dantys. Plaukai susivėlę į kaltūnus, drabužiai sulopyti, ištepti tepalų ir riebalų dėmėmis. Miestelėnai jo šalindavosi ir aplenkdavo lanku.

Bet laikas bėga, o mauro ir dumblo storis tik didėjo ir drabužiai plyšo ir nyko. Jautėsi jis nelaimingas ir niekam nereikalingas, atstumtas savo gūžtelėje tūnojo. Vakarais skaitė knygas, kurias vis dažniau rasdavo palei konteinerius. Jos sukurdavo jam svajones ir šviesius sapnus. Knygos jo trobelėje buvo vienintelis vilties ir šviesos šaltinis, buvo ir televizorius, bet rodė vieną TV kanalą ir retai jį težiūrėjo. Bet vieną sykį, slinkdamas gatve, rado bilietą, loterijos bilietą. Parėjo namo, įsijungė televizorių ir laimėjo loterijoje. Nudžiugo žmogelis, supratęs, kad jo tamsybių metas baigėsi, išaušo jo naujas rytas. Susitvarkęs dokumentus ir atsidaręs sąskaitą banke (banke su juo labai gražiai personalas elgėsi, vaišino kava ir šokoladu ir nesvarbu, kad po to teko vėdinti patalpas). Pasvarstė žmogelis: pirmiausiai užsuksiu į SPA, išsiprausiu, persirengsiu, kibsiu į mokslus, namus naujus nusipirksiu. Tai mano rytas, mano naujos dienos pradžia, naujas gyvenimas.

Su SPA ir rūbų salonu prasidėjo jo didžiausios bėdos. Visai ne tos, kad vos atvėrus grožio salono duris, kuriame lankosi visas elitas, vos jo neišvijo. Bet tos bėdos, kurias sukūrė jo blusos ir utėlės, kurios jį ėdė visą gyvenimą, kurios juo mito.

Ir tik su pirmais kirpėjos prisilietimais, pirmais nukritusių plaukų kuokštais, utėlės ir blusos sukruto, sunerimo, jaučia, blogi laikai ateina. Tad susirinko visi vabalai krūvon protestuoti. Šaukia ką tu darai, kodėl plaukus kerpi, jie buvo brandūs, sveiki ir jokių ligų nepakirsti. Mūsų senoliai po jais, dar vaikais būdami žaidė, jie nuo svilinančios saulės užstodavo, pavėsį tekdavo. Dabar bus plika ir pilka, kur mums pasidėti teks? Tau tik naikinti o ne kurti rūpi. Mes tau nebereikalingos, burnojo jos. Keletas net prie dar nenukirptų plaukų prisirišo, gal neišdrįs? Bet kur tau, kirpimo mašinėlė tik zzzzz, tik zzzzz ir krenta vargšės ant žemės su visais pamėgtais plaukais. O dar šampūnas ir muilas, velnio pramanytas, grynas nuodas mums. Skirtas mus naikinti ir kenkti kaip ir 5G ryšys, sukurtas, kažkokių neaiškių kompanijų, nuodas. Kuo tau kaltūnu suvelti plaukai užkliuvo, jie buvo sveiki ir brandūs. Ar manai, kad ataugę nauji plaukai atstos esamus? Jie bus nupiepę ir užaugs išvis kažkokie hibridiniai, prausiami ir skalaujami tuo šampūnu. Ir nė iš tolo neatstos tų, kurie buvo. Dejavo, vargo prispaustos utėlės.

Bet grožio specialistės jų negirdi ir daro savo darbą. Kerpa plaukus, prausia. Stilistai renka naujus apdarus. Žmogelis nusimetęs purvo ir mauro, bei dvoko naštą, atsigavo ir toji diena jam tapo kaip Kalėdos, jo gimimo iš naujo diena. O blusos su visais škarmalais buvo sukrautos į maišus ir nukeliavo į konteinerį. Ten kur jos galėtu aimanuoti ir tik saviškių tarpe dievagoti, bet niekam nepakenktų.

Taip ir miestas privalo keistis, seni, supuvę, blogai prižiūrėti medžiai turi būti iškirsti, o jų vietoje pasodinti nauji, gražūs ir sveiki medeliai. Miestas turi atnaujinti savo parkus, gatves ir skverus. Turi būti griaunami jokios išliekančios vertės neturintys blokiniai ir stalinistinės statybos pastatai. Juos reikia kuo greičiau pakeisti moderniais, geriausių architektų kūriniai. Jie gražiai komponuotųsi prie senųjų, dar prieškario laikus menančių pastatų fasadų.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(64 žmonės įvertino)
3.0625

Moteris neapsikentė nevalos kaimyno – vienas poelgis padėjo išspręsti įkyrėjusią problemą (8)

Perskaičiusi „Galutinai naikinamos atliekų šachtos: pasipiktinę žmonės grasina šiukšles...

Devintokės mama įvardijo, su kokiais mokytojais teko susidurti: niekada neužsileiskite ant galvos (156)

Vieną dieną mano mergina grįžo iš mokyklos ir pareiškė: „Mama, reikia pasikalbėti“....

Prietaisas, kuris skaldo visuomenę: pradėjome ne nuo to galo (127)

Senų senovėje rimbas buvo geriausias mokytojas ir baudėjas. Šiais, naujaisiais laikais,...

Vyras darbo pokalbyje suprato, kad jam siūlomas galimai aferisto darbas: įspėja, kaip neapsigauti (22)

Vieną kartą, neseniai, teko ieškoti darbo ir internete pamačiau skelbimą, kad reikalingi...

Top naujienos

Apžvalgininkai: „valstiečiai" smūgį jau atlaikė, Narkevičius liks iki pabaigos (116)

Nors net kelis mėnesius žiniasklaidoje netilo kalbos apie tai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu (99)

„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, –...

Europos įmonės sunkiai randa vietą „Naujojo Šilko kelio“ projekte (28)

Europos kompanijos iš esmės nedalyvauja prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“...

Dalinamos „Žmonės 2020” statulėlės: pagerbiami labiausiai nusipelnę Lietuvos žmonės pildoma (65)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (441)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...

NBA lyderių treneris: jei spręsčiau tik aš, Sabonis tikrai žaistų „Visų žvaigždžių“ mače specialiai Krepšinis.lt iš Paryžiaus (4)

Balsavimas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes baigėsi, ir nors Domantas Sabonis nebus...

Naujosios Rusijos kultūros ministrės nuotrauka „sprogdina“ socialinius tinklus (80)

Naujojo Rusijos premjero Michailo Mišustino vadovaujamoje Rusijos vyriausybėje išskirtinio...

Aistė Simėnaitė

Kiek uždirbtumėte jei nebūtumėte „susitvarkiusi“?

Nuo to „susitvarkiusi“ mane jau purto keletą metų. Ne vienas tekstas prirašytas apie tai, kiek...

Savo lovoje niekada nemiegate vieni: kuo ilgiau būnate lovoje, tuo ten daugiau apsigyvena nekviestų svečių (7)

Jūsų lovoje knibždėte knibžda nekviestų svečių. Ypač tada, kai joje praleidžiate labai daug...

Moteris neapsikentė nevalos kaimyno – vienas poelgis padėjo išspręsti įkyrėjusią problemą (8)

Perskaičiusi „Galutinai naikinamos atliekų šachtos: pasipiktinę žmonės grasina šiukšles...