Daug metų dirbu prekybos srityje: tiek kasininkė, tiek pardavėja. Kadangi mūsų įstatymai neriboja nealkoholinių gėrimų amžiaus pardavimui, man nesuvokiama, kaip mama gali atsiųsti savo, maždaug 8-10 m. berniuką nupirkti nealkoholinio vyno.

Aišku, aš jo jam ir ne pardaviau. Įsivaizduokite atbėgo mama ir koneveikė mane, kodėl nepardaviau vyno jos sūnui, nes juk įstatymas neapibrėžia nuo kelerių metų galiu parduoti. Jos galva, aš pažeidžiu įstatymus neparduodama. Bet palaukite, vaikui parduoti vyną, alų, sidrą ir kitus nealkoholinių gėrimus?! Atleiskite, aš trijų vaikų mama ir nenorėčiau, kad mano vaikui, kuriam 10-imt, parduotų tokius gėrimus ir jis gatvėje vaikščiotų su juo viešai.

Energetinius gėrimus parduoda nuo 18 m., o štai nealkoholinius gėrimus, kurie, beje, dedami vis dėlto į alkoholio skyrių, parduoti galima? Argi čia ne vaikų alkoholizmo skatinimas? Aš asmeniškai buvau pakraupusi matydama gatvėje kažkur 14 m. berniukus su nealkoholinių alumi pertraukos metu. Kiek klausinėjau direktorių, tai ir jiems iškyla toks pat klausimas: kodėl nėra amžiaus cenzo ne alkoholiniams gėrimams? Čia, mano nuomone, įstatymo spraga, kuria lengva ranka naudojasi vaikai. Kad ir ne alkoholinis, bet jie turi alkoholio tipą atitinkantį skonį. Pvz., vynas yra vyno skonio, alus – alaus, šampanas – šampano... Bandžiau pasidalinti viešame forume šia mintimi, bet buvau išvadinta kvaiša, neva tai tik limonadas. Atsiprašau, bet aš taip tikrai nemanau.

Reikia viešai iškelti šį klausimą, nes aš tikrai neparduosiu tokių gėrimų vaikams, kad ir gaučiau papeikimą už savo nuostatų brukimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.