Dažnai tenka susidurti su visuomenės samprata, kad jeigu dirbi pardavėju konsultantu, esi arba studenčiokas, kuris visaip kaip bando užsidirbti duonai, arba esi visiškas nevykėlis, kuris nesugebėjo susirasti geresnio darbo, kitaip sakant, „su diplomu nepavyko“, tad susiradai pardavėjo darbą... O galbūt išvis esi žmogus be aukštojo mokslo diplomo? Tuomet aišku, kodėl dirbi pardavėju...
© Shutterstock nuotr.

Sakykite, ar gėda dirbti? Mes taip pat dirbame visuomenei naudingą darbą, kaip ir jūs, kurie laiku patekote į traukinį ir išlipote reikiamoje stotelėje ir šiandien esate valstybės tarnautojai, verslininkai ar medikai. Mes, konsultantai, išlipome stotelėje, kitapus jūsiškės, nei geresnėje, nei blogesnėje. Apsipirkimas – kasdieninis įprotis, apimantis visas amžiaus grupes, vyrus, moteris, jaunus, senus, įvairaus socialinio sluoksnio, darbininkus ir bedarbius. Štai čia į pagalbą ateiname mes, padavėjai ir konsultantai, pasirengę visapusiškai pasitarnauti jūsų gerovei – kiekvienas patenkintas pirkėjas yra priedas pardavėjo motyvacijai. Ir visai ne dėl papildomai uždirbto euro nuo kliento prekės sakome tai, o dėl užtikrintos geros nuotaikos, padėkos, šypsenos, kad kažkam šiandien galėjai būti naudingas, kitaip sakant, čia irgi galioja žmogiškasis faktorius.

Tiesa, būtent pardavėjai patenka į mažiausiai uždirbančiųjų gretas, minimalus ar mažiau nei minimalus atlygis yra norma, tačiau dėl išugdytų optimistinių charakterio savybių nepuolame graudentis, keikti darbdavio, nors esame lygiaverčiai pirkėjai. Su sarkazmo gaidele čia, žinoma. Visi mes trokštame būti vartotojais, dosniais vartotojais.

Negalėčiau teigti, kad visi aptarnavimo sferos ir samdomo darbo atstovai šią veiklą pasirinko kaip karjeros perspektyvą, kaip ir ne kiekvienas medikas yra laimingas pasitaisiusia ligonio sveikata. Blogai tiems, kas ne savo rogėse sėdi. Pardavėjas konsultantas, mano akimis, yra labai svarbi grandis darbo rinkoje. Žmogus, kuris (net be aukštojo išsilavinimo) privalo būti viską išmanantis, nes konsultavimas dažnai išsiplečia už darbo pobūdžio ribų, kad galėtum palaikyti pokalbį su pirkėju, kuris yra be galo nuovokus, nusimanantis apie kokybišką prekę, o gal net žino ir išmano daugiau nei tu.

Pardavėjas turi būti geras psichologas, klausytojas, visažinis, pageidavimų numanytojas, puikus oratorius, mados, interjero tendencijų žinovas, lankstus įnoriams, fiziškai pajėgus nepaisant lyties, šviesos greičiu judantis prekybinėje zonoje, turintis dvidešimt penkias rankas ir dvidešimt penkis stalčius smegenų zonoje, atsakingoje už girdimų pageidavimų suvokimą vienu metu, na, dar labai gerai, jei, sakysime, dirbsite interjero salone ir gebėsite atlikti elektriko ar baldžiaus darbą, net jei esate moteris, be kita ko, ir labai graži. Galėčiau tęsti ir tęsti šių gebėjimų sąrašą...

Drįstu sakyti, kad tai geresnė gyvenimo mokykla nei universiteto žinios, kurios neįdiegia tiek atsakomybės, universalumo, brandos bei socialinio gyvenimo pažinimo. Šios savybės absoliučiai pasitarnauja asmeniniame gyvenime.

Taigi... Liūdniausia yra dėl tų pirkėjų, kurie mato pasaulį itin siaurai, bijo pardavėjų ne dėl to, greičiausiai, kad žino, ko nori, jie bijo būti pastebėti, pasveikinti, bijo neišvengiamybės priklausyti vartotojiškai visuomenei. Baimė šypsenoms, dialogams, bendravimui – štai kokie mes, uždari ir pilki, bijantys savo šešėlio net gi parduotuvėse.

Ne veltui, atsakysiu, prekybos centruose ši visuomenės dalis jaučiasi lyg baimingi sutvėrimai. Tai ne mes esame įkyrūs puolantys žvėriukai dirbtina šypsena, įbesti į kampą stebinčių akių, pribaigti tarpusavio konkurencijos, besistengiantys iš jūsų kišenės pasisavinti stambias sumeles, tai jūs esate žalojantys save požiūriu, kad nėra gero pardavėjo, nors jam maloni jūsų šypsena, nes žino, kad, pavyzdžiui, jūsų nupirkta dovana artimam žmogui taps nematerialiai brangiu simboliu.

Ar tai svajonių darbas? Taip. Bent jau šiuo metu. Bet net ir svajonės keičiasi laikui einant. Šiandien esi geras pardavėjas, o rytoj gali būti geras gatvių šlavėjas arba įžymus atlikėjas. Nevertinkite pasaulio ir žmonių pagal jų profesiją, išsilavinimą ir nuotaiką, nes visi esame ta pati visuomenė. Dar sako, kad negalima pjauti šakos, ant kurios sėdi. Nepasakosiu apie darbdavius, mažą atlyginimą ar neadekvačius pirkėjo norus. Dovanokite šypsenas pardavėjams, nes yra didelė tikimybė sutikti juos savo darbo vietose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti mintimis apie prekybos centrus, pardavėjų darbą? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (32)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Sergančio kūdikio mamą piktina slaugytojų elgesys: svarbiau žurnalo pildymas ar ligonio sveikata? (22)

Auginu nuo gimimo labai sunkia epilepsija sergantį kūdikį. Ligoninėse beveik gyvename vis...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (193)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Lietuvių gąsdinimas emigracija nervina: tai beprasmis oro virpinimas (118)

Mane labai stebina žmonių požiūris į emigraciją. Gal ne tiek į pačią emigraciją, kiek į jų...

Išgertuvės Šventojoje siutino: ne visi taip supranta atostogas (65)

Kurortas – kai kuriems žmonėms jis asocijuojasi su poilsiu ar vakarėliais. Susirenka daugybė...

Top naujienos

Sandra Vilimaitė. Muša, reiškia – myli (264)

Po praeitos mano apžvalgos „Moteriškumas – blogas įprotis, kurio reikia atsikratyti“ kilo...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (415)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (316)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (445)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nerašyta lietuvių sandora su valdžia: svarbiausia, kad nebūtų permainų

Nesakykit man, kad po Šv. Jono dienos jau trumpėja, o sausros iškamuota gamta pradeda ruoštis...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (153)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (132)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (61)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (32)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (24)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...