Niekaip nesuprantu, kaip galima lyginti nykstančių regionų mokyklas su mokyklomis, kurios pasirenka mokinius jau pagal jų turimus vidurkius. O tas vidurkis siekia 9- 10. Vadinamuose socialinės atskirties regionuose į mokyklą ateina vaikai, dažnai tiesiog nemokantys bendrauti. Apie pažintinius interesus jau nėra ką ir kalbėti. Kad jūs žinotumėte, kokia mokytojo sielai būna atgaiva, kada vaikas kažkuo domisi, užduoda klausimus. Tėvų domėjimasis vaiku, apsilankymai mokyklose teikia viltį ir stiprybę, kad dirbi ne veltui. Bet tai būna vis rečiau. Emigracija, migracija...
Ką reiškia nemokantys bendrauti vaikai? Jie bet kokia kaina stengiasi atkreipti į save dėmesį: vaikšto kada užsimano ir kur užsimano, atiminėja daiktus iš kitų vaikų, mušasi, keikiasi. Taip pat jie nemoka naudotis stalo įrankiais, neturi higienos įgūdžių. Ir visa tai jie demonstruoja kaip savo stipriąsias puses. Kaip jums atrodo, kiek mokytojas turi atiduoti dėmesio ir jėgų padėti tokiems vaikams įgyti dalykinių žinių, nors socializuotų vaikų klasėje kopiama be trukdžių į mokslo aukštumas? Ne visada per 4- 6-erius metus pavyksta vaikui padėti. Tokių vaikų elgesys trukdo dirbti visiems. Mokytojas tampa socializacijos, o ne dalyko mokytoju. Kokių tada rezultatų norite? Gerų norite, tik gerų.
Kur rasti gerų mokytojų? Pavėlavote, brangieji. Kilo skandalas dėl nusirašinėjimo. Nusirašinėjimo toleravimas atsirado kartu su lenktyniavimu gauti/parašyti kuo geresnį pažymį. Pokario vaikai patys matė, kas nesąžiningas, kas sąžiningai užsidirba pažymį. Suprato, kam reikia mokytis puikiai, kad gautum patenkinamą pažymį. Mokytojai buvo įvairūs. Gerą, bet netikrą pažymį gavę, nebuvo gerbiami. Aukštoji mokykla imdavo mokinį kaip baltą lapą ir pati įsivertindavo, kas jiems tinka. Buvo buvo tų su kyšiais. Bet dauguma jų iškrisdavo iš tos kompanijos, kurie mokėsi dėl žinių.
Mokiniai, matydami, kad yra pasaulyje teisybė, nevengė tapti mokytojais. Yra ir dabar turinčių pašaukimą pedagogikai, galinčių būti puikiais mokytojais. Bet jie atvirai pasako ką mato mokykloje ir nenori veltis į melo, apgavysčių, popierizmo liūną. O kur dar moteriškų kolektyvų intrigos?.. Nenori protingi jaunuoliai tapti mokytojais. Nenori, nes jauni žmonės, kurie būtų puikūs mokytojai, nori likti sąžiningais sau ir kitiems. Manau, kad kažkur yra mokyklų vadovų, kuriems tokie mokytojai reikalingi. Kažkur...
Baisiausias sovietinių laikų palikimas – melas dėl rezultatų. Kuo gražesni rezultatai – tuo labiau tave girs. Ypač neatsparios morerys komplimentams. Na, ir stengiasi, spaudžia. Kodėl geri rusų kalbos rezultatai? Gal todėl, kad vykdantys patikrinimą moka tą kalbą? Yra dalykų, apie kuriuos mokyklose garsiai nekalbama. Tačiau jie graužia kaip vėžys švietimo sistemą. Didžiausias melas, kai meluoji pats sau. O mes tai darome. Darome dėl to, kad pagirtų tas, kuris sėdi aukščiau. Tačiau kol mokytojams vadovauja žmonės, kurie nelabai žino kaip atrodo mokykla iš vidaus, kaip atrodo mokinys, kuris nežino, kad mokytis reikia, tai nieko labai ir nesitikėkime. Plauksime kaip vėjas pučia.
Reikia kelti rezultatus – rašysime didesnį skaičiuką. Galų gale, elektroninis dienynas leidžia lengvai trinti, taisyti pažymius. Trinti ir mokinių pasitikėjimą mokykla. Pabūsim gerais dėl ataskaitų, jei būtent to reikalaujama. Aš palikau šį darbą, nes su savo sąžine tapau nepageidaujama. Turėjau omenyje, mokytojai bus gerais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.