Vadinti liberalų žmogų buvo sunku, nutaisiau „ramią“ grimasą, bet mano pažįstami nepaliaujamai juokėsi iš manęs, nes visas mano „Open minded“ liberalizmas buvo kažkur išgaravęs. Pavažiavę keletą sustojimų 4 numerio Ciuricho tramvajumi, išlipome. Aš tikejausi, kad aplink išvysime vaizdą, kur kaip gyvatės knibždės tiesiog ant šaligatvių besiporuojantys gėjai - masinėse orgijose, ir aš, nekaltas emigrantas iš Rytų, būsiu pačiuptas ir net nežinosiu, kaip reikės apsiginti. Taip pat galvojau, kad visa teritorija bus aptverta tvoromis, galbūt net nepermatomomis.
Įtampa stingdė mane, kartais net girdėjau savo širdies plakimą. Bet apsidairęs aplink, nieko panašaus neišvydau. Paklausiau, į kurią pusę eisime. Man atsakė - tiesiog eikime paskui gėjus. Aš bandžiau pamatyti „tuos gėjus“, bet apart normalių žmonių nieko aplink save nemačiau.
Paėjus kiek toliau, pasimatė vaivorykštės spalvos vėliavėlės, įėjome į didelę aikštę, šalia viešbučio. Pamačiau daug žmonių, porą juokingai „nešvankių“ užrašų ant lauko kavinių. Vidutinio dydžio sceną, kurioje grojo DJ'us, ir viskas... Žmonės bendravo, gėrė alų - ir daugiau nieko. Prabuvome ten 2 valandas. Nemačiau jokių ištvirkavimų, nemačiau jokių girtų muštynių bei jokių Uokų ar Gražulių. Akį pagavo heteroseksualios šeimos, laikančios mažus vaikus ant pečių, kad šie galėtų geriau pamatyti sceną. Neįvyko nieko, niekas neatėme mano kvailos baltiškai katalikiškos nekaltybės, niekas neprivertė manęs pakeisti savo orientacijos. Tai buvo vienas iš kultūringiausių renginių, kurį esu aplankęs savo gyvenime.
Aš likau šokiruotas. Kitas jausmas, kuris mane apėmė, tai baisi gėda. Mes, lietuviai, esame nelabai kiek pažengę nuo fašizmo, kada teisiame žmones ir klijuojame jiems etiketes nuo pat gimimo. Pažįstami, kurie mane vedėsi į šį renginį, yra gejai - jie yra identiški dvyniai - tai parodo, kad homoseksualumas yra daugiau įgimta, negu įskiepyta. Aš prisiminiau vieną iš savo klausimų jiems, kada paklausiau, ar jie miega vienas su kitu. Atsimenu jų įsižeidusius veidus ir atsakymą klausimu - ar tu miegi su savo motina?
Taigi ką aš išmokau, kad ne seksualinėms mažumoms, bet seksualinei daugumai turėtų būti gėda. Mes esame fašistai. Nenorintys įsileisti ir suprasti kitų (nepriimkite kiekvienas individualiai). Prisikūrę mitų ir padavimų, kad galėtumėme pateisinti savo kompleksus (paimkime bet kuri 16 - 30 metų jaunuolį ir suskaičiuokime jo hetero ištvirkavimus - čia tai tikra Sodoma ir Gomora). Po šio savaitgalio jačiuosi kaip akmenį nuo pečių numetęs, nes kada mano minėti pažįstami pasikviesdavo mane į svečius - eidavau tik iš mandagumo, nes dirbame kartu. Kiekvieną kartą apkabintas (Vakaruose žmonės taip sveikina vienas kitą) įsitempdavau ir laukdavau kažko baisaus. Dabar viskas pasikeitė - aš nustojau bijoti.
Manau, kad Lietuvoje „Gay pride“ turi būti rengiama PRIMYGTINAI. Ir tam turėtų buti priimtas netgi įstatymas. Žmonės turi suprasti, kad seksualinės mažumos nėra grėsmė ir kaip dauguma mes juos privalome priimti gerbti, nes jie esame mes - mūsų visuomenės dalis, kuri negali būti atskirta.
Žodis ponui Gražuliui, Uokai ir visiems „prijaučiantiems“. Kaip lietuviui, man yra gėda klausytis to, ką jūs šnekate. Tai yra fašizmas, bloškiantis mūsų atsilikusią šalį bent jau šimtmečiu atgal. Vien prisiminus Jūsų pavardes, man yra gėda prisipažinti, iš kur aš esu atvykęs. Nors nežinau, ką atiduočiau galėdamas išdidžiai pasakyti - Aš esu iš Lietuvos - labiausiai tolerantiškos šalies Europos Sąjungoje. Turbūt tai niekada neįvyks, nors kaip tautos, mūsų šaknys yra persmelktos tolerantiškumu.
Gal atėjo laikas atsibusti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!