Bet nerandu straipsnių, kad ir pati mūsų mylima katalikų bažnyčia yra tik neoficialaus pelno gavėja.... Dėk ko taip sakau? Elementaru. Jau nuo vaikystės esame krikštyjami, turime prieiti prie komunijos, bermavonės (nesu tikra del šio pavadinimo, bet bent tarmiškai taip vadiname). Bet niekas nešneka apie tai, kas nutinka, kai vienas kitą mylintis žmogus nusprendžia santuoką įtvirtinti ne tik metrikacijos biure bet ir Dievo akivaizdoje... Ar bent tie, kurie dar tik galvoja apie tai, žino jog didmesčiuose "nepaaukojęs" bent 800 litų, tokios galimybės negausite?
Savo rašiniu norėjau pasakyti tai, jog matome, kaip visada, tik kitus, bet tai, kas vyksta visai šalia, dažniausiai nesureikšminama, arba tiesiog nutylima.
Bet, kiek žinau, bažnyčia yra Dievo namai, ir kiek tu gali ar nori, tiek ir aukoji. Kodėl nusileidžiam tokiam savanaudiškam elgesiui? Reikia remontui, reikia šventoriui... Bet pamanykit kiek "aukų" surenka kunigai "vestuvių maratono" metu? Ir kur tie visi pinigai dingsta? Manau, tai rūpi ne man vienai...