Mudu su Juo Lietuvoje sukomės sunkiai - nuolatinis pinigų stygius darė savo. Ir netgi mudviejų santykiams. Kai galva užimta nuolatiniu skaičiavimu, kaip išgyventi, ima braškėti net tvirčiausia meilė.
Ne per seniausiai mielasis ėmė kalbėti apie užsienį. Ne visam laikui, bet kokiems šešiems mėnesiems. Na, gal metams. Griebiausi tos minties, nors pati negalėjau išvykti dėl čia esančių segančių artimųjų, maniau, draugas, kuris laisvas nuo to, uždirbs ir sutaupys, galbūt Lietuvoje atidarys kokį versliuką ar panašiai.
Prasidėjo ruošimasis: apgalvojimas, ką pasiimti, kokius dokumentus sutvarkyti, iš kur gauti pradinę išgyvenimo sumą. Net paėmiau nedidelę paskolą, kad pastatyčiau jį ant kojų svečioje šalye.
Ir štai atėjo ta diena. Atsiprašiau iš darbo, kad galėčiau palydėti į oro uostą.
Draugas atrodė neramus. Maniau, jaudinasi dėl pirmo skrydžio... Pasirodė, kad ne.
Visą šį laiką mylimasis rezgė planus toli gražu ne laikinam darbui, kad „atsistotų ant kojų Lietuvoje” , bet emigracijai visam laikui. Kitaip tariant, naujo gyvenimo pradžiai... Gyvenimo, kuriame man vietos nebėra.
Ar aš kuo nors neįtikau? Ar atsibodau? Ar padariau ką nors, kas jį įskaudino? Gal per darbus per mažai dėmesio skyriau? Atsakymas buvo - jei jau pradėti iš naujo, tai viską...
Štai taip paliko Lietuvėlę dar vienas žmogus. Išplėšęs dalelę mano širdies.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai visi, kada nors žiūrėję populiarų serialą „Seksas ir miestas“, prisimena epizodą, kuris sudaužytų kiekvieno širdį – pagrindinę heroję vaikinas paliko, užrašęs, kad viskas baigta, ant lipnaus lapuko. Nors tai – tik scenarijaus dalis, deja, ne vienas galėtų papasakoti panašių istorijų iš realaus gyvenimo. Klausiame Jūsų – ar esate girdėję panašių istorijų, o gal net atsidūrę jų centre?
Kviečiame pasidalinti pasakojimais ir pamokyti antrąsias puses, kaip skirtis nereikėtų – juk kitas dažnai nė nesupranta, koks įskaudintas lieka pirmasis žmogus.
Pasidalykite savo patirtimi, patarkite, kaip elgtis nereikėtų ir pelnykite šaunų prizą – dviem skaitytojams už jų atvirumą ir patarimus padovanosime po I. Liutkevičienės knygą „15 metų su Galina Dauguvietyte“. Anonimiškumą garantuojame!
Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką žemiau arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pamoka“.