Gaila, laiko neatsuksime atgal. Jis nenumaldomai bėga: minutės virsta valandomis, valandos dienomis. Taip ir nepastebi žmogus, kaip pro akis pralekia visas gyvenimas. Aš jau skaičiuoju ne vieną dešimtį metų. Lemtis neišvengiamai artėja. Ir man dėl to neramu.
© Shutterstock nuotr.

Galvą jau puošia žili plaukai, o aš vis dar negaliu pasakyti, kad tikrai gyvenau. Gyvenime galėjau tiek daug padaryti, tiek daug pasiekti, o nepadariau nė pusės, nė dešimtadalio to, apie ką svajojau... Ir kodėl? Bandau sau atsakyti į šį klausimą... Ir iš širdies neišvengiamai ima plūsti žodžiai, kurie degina lyg ugnis...

Jei tik būčiau vėl toks pat jaunas dvidešimtmetis jaunuolis, koks kadaise buvau, žvelgiantis į pasaulį plačiai atmerktomis akimis. Jei tuomet būčiau žinojęs tai, ką dabar žinau, tikrai, tikrai pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, mano gyvenimas būtų šimtą kartų labiau nusisekęs.

Didžiausia klaida, kokią esu padaręs gyvenime, tai, kad klausiau kitų žmonių nuomonės. Kadaise mylėjau labai žavią merginą. Ir dabar ją tebemyliu. Deja, jos jau seniai nebėra šioje žemėje. Ir aš niekada jai neišdrįsau pasakyti „Myliu“. Draugai, tėvai matė, kad buvau dėl jos pametęs galvą, tačiau vis kartojo – ji ne tau. Mūsų tėvai nesutarė... Buvo didžiausi priešai...

Vėliau tėvai pripiršo man kitą moterį, našlę su dviem vaikais, ją vedžiau. Savo vaikų neturėjome. Jos vaikus užauginau kaip savo, deja, tėvu jie manęs taip ir nevadino... Greičiau priešingai, vis pabrėždavo – „Ne tėvas tu man, neaiškink...“ Neįsivaizduojate, kaip skaudu girdėti tai iš vaikų, kuriuos myli kaip savo... Motina neleisdavo jų barti, pamokyti, visą gyvenimą lepino, kaip galėjo. Viską, kas geriausia, atiduodavo jiems, ypač jaunėliui, gal dėl to pusę amžiaus įveikęs vyras vis dar nesugeba gyventi vienas, yra išlaikomas mamos...

Gal taip ir būčiau nugyvenęs visą gyvenimą, tačiau sužinojau, kad mano pirmoji meilė, kuriai taip niekada nedrįsau to prisipažinti, susirgo sunkia liga. Aplankiau ją ligoninėje. Laikiau jos ranką savo delne, kai ji virpančiu balsu ištarė mylėjusi mane visą savo gyvenimą, tačiau nedrįsusi to prisipažinti... Bijojusi tėvų, giminių. Širdį man spaudė. Praėjus keletui dienų, ji mirė... Dar ir dabar paslapčia aplankau jos kapą, nenoriu, kad apie tai sužinotų jos vyras, vaikai ar mano žmona... Uždegu žvakutę ir mąstau, kaipgi mūsų gyvenimas būtų susiklostęs, jei nors vienas nebūtų pabijojęs ištarti „Myliu...“

Visi blogiausi mano gyvenimo sprendimai buvo priimti remiantis kitų nuomone, o ne vadovaujantis savo širdimi. Vaikystėje svajojau būti lakūnu. Ši mintis manęs nepaliko ir baigus mokyklą. Tačiau tėvams ši specialybė nepasirodė tinkama, tad teko studijuoti jų parinktą, man „tinkamą“ sritį. Vėliau visą gyvenimą kankinausi dirbdamas nemėgstamą darbą – sąžiningai, nuo ryto iki vakaro... O juk galėjau pasipriešinti, galėjau pakovoti už savo svajonę. Dabar jau – vėlu...

Visada svajojau pakeliauti po pasaulį. Tačiau vis atsirasdavo nenumatytų kliūčių, dėl ko man nepavykdavo įgyvendinti šios svajonės. Pagrindinė kliūtis – pinigai. Taupydavau atostogoms, tačiau vis netikėtai kam nors pinigai išsileisdavo. Kai dabar pagalvoju, juk galima keliauti ir neturint daug šlamančiųjų – susikrovei į kuprinę būtiniausius daiktus, įsimetei mažytę palapinytę, ir pirmyn autostopu. Taip gali apkeliauti jei ne visą Euroaziją, tai bent Europą.

Jei atsukčiau gyvenimą atgal, būčiau aktyviai sportavęs – patikėkit manim, amžiui bėgant sunku ima darytis net užlipti į antrą aukštą...

Jei sugrįžčiau į jaunystę, daugiau dėmesio skirčiau artimiesiems, draugams. Stengčiausi su jais praleisti kuo daugiau smagaus laiko – organizuočiau išvykas į gamtą, draugiškus pasisėdėjimus kartu, tradicinius šeimos pietus savaitgaliais. Laikas bėga, visi tolsta, galiausiai iškeliauja į amžinąsias dausas ir tu lieki vienui vienas...

Žvelgiant atgal, pamokyčiau save jauną vertinti tai, ką turi. Man visada norėdavosi turėti daugiau ir daugiau, vis ko nors buvo negana. Nevertinau tai, ką turėjau. Deja, gali netikėtai išaušti diena, kai neteksi ir to, ką turėjai, bet nevertinai...

O labiausiai norėčiau, kad gyvenime būčiau drąsiai pažvelgęs baimei į akis ir ją nugalėjęs. Kai dabar pagalvoji, gal visų mano blogų sprendimų priežastis buvo baimė. Baimė keistis, baimė rizikuoti. Kaip sakoma, „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Aš savo šampano taip ir neišgėriau… Bet tikiu, Jūs tą padarysit. Pirmyn! Svajokit, gyvenkit, mėgaukitės kiekviena akimirka ir nepamirškit ištarti brangiems žmonėms „Myliu“!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išsiskyrė dėl neištikimybės: laikui bėgant supratau, kad nėra auksinių vyrų (77)

Juokai juokais bet iš tikrųjų neištikimybės skausmą greitai ir visam laikui išgydo tik vienas...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (120)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Sergančio kūdikio mamą piktina slaugytojų elgesys: svarbiau žurnalo pildymas ar ligonio sveikata? (22)

Auginu nuo gimimo labai sunkia epilepsija sergantį kūdikį. Ligoninėse beveik gyvename vis...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (202)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Lietuvių gąsdinimas emigracija nervina: tai beprasmis oro virpinimas (119)

Mane labai stebina žmonių požiūris į emigraciją. Gal ne tiek į pačią emigraciją, kiek į jų...

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (10)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (34)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (4)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (69)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (273)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (3)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (396)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Septyni Europos nykštukai, kuriuos aplankysite per septynias dienas (5)

Nejaugi nenorėtumėte pasigirti kokią nors valstybę išmaišę skersai ir išilgai? Misija...

Aristokratė, kurią pamilo pats Voltaire’as: aistringa matematikė paviliojo ne tik grožiu, bet ir protu (12)

Emilie du Chatelet buvo talentinga matematikė ir Voltaire’o meilužė. Kartu jie vadovavo Isaaco...

7 vertingi stiliaus patarimai žemo ūgio moterims (9)

„Esu žemaūgė, taigi parduotuvių persirengimo kambariuose neretai atsiduriu su per dideliais...