Kilus pagrįstų įtarimų dėl krūties vėžio kreipiausi į profesorių Valerijų Ostapenko. Ir tai pasiteisino visu šimtu procentu! Savo kailiu įsitikinau, ką reiškia patekti aukščiausio lygio profesionalui į rankas – jau pirmojo vizito metu, kai neturėjau nė tyrimų, profesorius vien apžiūrėjęs iš karto pasakė, kokia ligos stadija, koks gydymas ir kiek laiko bus taikomas, ko galiu tikėtis. Tik vėliau atlikti tyrimai visa tai patvirtino.
Manau, kiekvienas išgirdęs diagnozę yra šoke. Pirmosios savaitės tokios buvo ir man: informacija, rodos, pro vieną ausį įeidavo tik tam, kad tuoj pro kitą išeitų. Neįsivaizduoju, kaip profesoriui užteko kantrybės viską kartoti begales kartų.
O draugams, klausiantiems apie mano ligos eigą ir gydymą sakydavau, kad jaučiuosi rami, nes NVI yra toks profesorius, kuris man lyg tėvas, vedantis už rankos painiais ligos koridoriais.
Ir tokių kaip aš, patys galite pamatyti, būriai prie jo kabineto... Ne kartą ir pati gulėdama skyriuje po operacijos profesoriui švelniai užsimindavau, kad gydytojams irgi reikia poilsio. Juk mačiau, koks krūvis jam tenka! Kokios dar darbo valandos? Jos tik popieriuje... Bėgte nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro ir net šeštadieniais... Ir visada su šypsena!
Be viso šito Valerijui Ostapenko drąsiai skirčiau „Geriausio medicinos vadybininko“ nominaciją – tokius sugebėjimus turi retas medikas.
Beje, panašią „Geriausio medicinos vadybininko“ nominaciją galėčiau skirti ir Juventai Sartatavičienei iš Komunikacijos skyriaus.
Vos tik kildavo klausimų, pas kokius specialistus geriau registruotis, kokius gydymo metodus rinktis ir nuo kokių verčiau susilaikyti, visada gaudavau vertingų patarimų ir begalę informacijos. „Žmogus-enciklopedija“ – taip galėčiau ją pavadinti ir dar kartą padėkoti už skirtą laiką ir darbą iš pašaukimo.
Matau, kad jau labai išsiplėčiau, o nepaminėjau krūvos kitų ne mažiau šaunių NVI medikų, su kuriais teko padraugauti.
Didelį ačiū noriu tarti fantastiškam chemoterapijos skyriaus kolektyvui. Visų pirma, mano gydytojai Jolitai Asadauskienei, neskaičiavusiai savo laiko atsakinėjant į daugybę mano klausimų, puikiai parinkusiai vaistų dozę ir apdairiai ją vėliau pamažinusiai, kas leido išvengti komplikacijų.
O chemoterapijos dieninio skyriaus sesutės, registratorės ir kraujo paėmėjos yra kažkokia fantastika! Turėtumėte daryti ekskursijas ir mokymus kitų skyrių ir įstaigų personalui kaip reikia dirbti. Net dabar, kai gydymas baigtas ir čia lankausi tik kas mėnesį susileisti vaistų, laukiu tų susitikimų ir nuoširdžių jų šypsenų.
Kita šaunių slaugytojų bazė – Krūtų ligų skyriuje. Pamenu, po operacijos atėję lankyti vaikai manęs klausė: „Mama, iš kur tu tas moteris žinai?“ Kai atsakiau, kad jų nepažįstu, baisiai nustebo: „Tai kodėl jos taip tavimi rūpinasi, vadina „mieląja“ ir net klausinėja, ar patiko maistas?“
Aišku, gydymosi metu ne viskas vyksta pagal planą. Teko implantuoti, o vėliau šalinti port kateterį. Tad teko susidurti dar su vienais profesionalais visomis prasmėmis – žmogiškąja ir profesine – Mantu Trakymu ir jam asistavusiu dr. Ambrozaičiu. Didelis ačiū jiems bei nuostabioms jų sesutėms!
Vos nepamiršau paminėti šauniosios psichologės Sandros Birbilaitės. Ligos pradžioje teko su ja turėti pokalbį, per kurį išgirdau tiek taiklių, savalaikių ir vertingų patarimų, kad užteko dvasiai palaikyti visą gydymosi laiką.
Savo padėkos laiške dar norėčiau paminėti ir šiuos medikus, kurie man geranoriškai padėjo kur kas daugiau nei jiems priklausė pagal pareigas ar darbo laiką: tai gydytojos Audronė Lukšytė, Rasa Vansevičiūtė, Jurgita Ušinskienė, Nida Miškinienė, Rūta Briedienė, Natalija Kapitanova, Rita Steponavičienė, masažuotoja Zita, visada patariančios vaistininkės.
Ir pabaigai. Kai po operacijos sunku buvo pačiai vairuoti, keletą kartų į NVI mane lydėjo vyras. Matytumėte, kaip jis buvo nustebęs, kad įstaigos koridoriuose aš šypsodamasi sveikinuosi su tiek daug personalo, kad dažnas jų paklausia, kaip sekasi ir panašiai: „Kai tokie šilti santykiai, tai ir sveikti galima žymiai greičiau.“
Noriu palinkėti visiems NVI medikams stiprybės ir ištvermės, o mes, pacientai, pažadame būti sveikesni, kad jūsų krūviai apmažėtų! :)