aA
Jei prie jūsų prieičiau, griebčiau iš rankų telefoną ir pradėčiau peržiūrinėti nuotraukas ar susirašinėjimus, teigiamos reakcijos iš jūsų tikriausiai nesusilaukčiau, o galbūt ir sveikas iš situacijos neišsisukčiau, tiesa? Ką atsakytumėte, jei teigčiau, kad būtent tai ir vyksta kiekvieną mielą dieną, tik daug mažiau akivaizdžiu būdu, kurio jūs galite net neįtarti?
Brandi moteris naršo internete
© Shutterstock

Kad jūs beveik niekada nesate klientas, o produktas, nes, jums to nežinant, kitame pasaulio gale yra nuolat kaupiama ir pardavinėjama informacija apie jūsų dabartinę vietą, jūsų pomėgius, interesus, asmeninius santykius, ambicijas, netgi politinius įsitikinimus ar dabartinę nuotaiką, o ši informacija net nepriklauso jums? Spėju, kad palaikytumėte mane aliuminio folijos skrybėle pasipuošusiu paranojiku arba teigtumėte, kad neviešinate nieko, kas yra privatu ar galėtų jus inkriminuoti. Deja, faktai pasakoja kitokią istoriją.

Milžiniška dalis programų, kasdien naudojama milijonų žmonių, slepia distopiškai skambančius sekimo metodus po gražaus dizaino ir naudingų funkcijų kauke. Vieni pagrindinių, tačiau toli gražu ne vieninteliai – „Google“ ir „Facebook“.

Abiejų įmonių veikimo principas ir pelno generavimo metodas – milžiniškų informacijos kiekių apie savo vartotojus rinkimas, pardavimas ir panaudojimas kitiems tikslams. Kiekvienas „Gmail“ gautas laiškas, kiekviena į „Facebook“ ar „Google Photos“ įkelta nuotrauka, kiekviena parašyta ar netgi pradėta rašyti, bet ištrinta žinutė ar bet koks kitas platformose atliktas veiksmas – viskas yra registruojama, renkama ir apdorojama.(1) Net jei nesinaudojate šiomis paslaugomis, interneto gigantai sėkmingai renka jūsų informaciją ir kuria „šešėlinius profilius“, iš kurių taip pat gali sėkmingai pasipelnyti (2). Internete platinamos informacijos kiekis nuolatos didėja ir peržengia visas iki šiol įsivaizduotas ribas.

Ar ilgai beliko iki dienos, kai laisvai dalinsimės ir tokia informacija kaip kūno matmenys, nuolat atnaujinami gyvybinių funkcijų rodmenys ar visos kamuojančios sveikatos problemos? Be to, tikėtina, kad ateityje bus kuriami jūsų asmenybės modeliai, kurie, remdamiesi informacija apie jūsų politines pažiūras, interesus ir kt., galės nuspėti, kokį turinį norite matyti ir manipuliuoti jums pateikiama informacija. Galima būtų teigti, kad tokios įmonės jus pažįsta geriau nei jūs patys ar jūsų artimieji, o šiuos duomenis pasiekti gali bet kas, turintis pakankamai ryšių ir išteklių.

Jei abejojate tuo, ką pasakoju, galite atsisiųsti duomenis, kuriuos apie jus yra sukaupę paslaugų tiekėjai. Spėju, kad peržiūrėję šiuos failus, pakraupsite. Rasite išsaugotus kontaktus, nuotraukas, garso įrašus, paieškų istoriją ir t.t. Keletas nuorodų, padėsiančių atsisiųsti savo duomenis:

Google (https://takeout.google.com/settings/takeout)

Facebook (https://www.facebook.com/help/1701730696756992?helpref=hc_global_nav)

Apple (https://privacy.apple.com/)

Twitter (https://help.twitter.com/en/managing-your-account/how-to-download-your-twitter-archive)

Instagram (https://help.instagram.com/181231772500920)

Spotify (https://support.spotify.com/lt/article/data-rights-and-privacy-settings/)

Naujai įvedami įstatymai, kaip Bendrasis Duomenų Apsaugos Reglamentas (GDPR), rodo judėjimą teigiama kryptimi duomenų apsaugos klausimais, tačiau sankcijos, taikomos pažeidėjams, praktiškai nedaro didelės reikšmės jų kasdienei veiklai ir nekeičia įsišaknijusių veiklos normų.(3) Milžiniški įmonių ištekliai sudaro sąlygas manipuliuoti įstatymų leidėjais, kurie beveik be išimties atsilieka nuo žaibiškai besiplėtojančios informacijos rinkimo industrijos, t.y., kol uždraudžiama ar apribojama viena informacijos rinkimo forma, jau gali būti sukuriama visa eilė naujų būdų pažeisti vartotojų privatumą. Be to, įstatymų leidėjai dažnai neturi pakankamų kompetencijų kovai prieš didžiąsias įmones ir, iš esmės, su žyguliu dalyvauja Formulės 1 lenktynėse. Akivaizdu, kad tokia situacija absurdiška ir vien valstybinės kontrolės šiuo klausimu nepakaks. Puikus to pavyzdys – Facebook įkūrėjo Mark Zuckerberg kongreso posėdis, kurio metu klausimus užduodantys senatoriai pasirodė kaip visiškai situacijoje nesiorientuojantys vaikai, neturintys net elementariausios kompetencijos dalyvauti procese. (4) Net jei valdžios institucijų atstovai supranta problemas ir klausimus, kuriuos būtina kelti, išlieka daugybė klaustukų ir neaiškumų, susijusių su invazyvia įmonių veikla. (5)

Privatumo klausimas šiuo metu populiarus ir didžiausi paslaugų tiekėjai nuolat tikina, kad vartotojų duomenys yra neįtikėtinai saugūs, anonimizuoti, niekam neprieinami ir gali būti ištrinti vartotojų prašymų. Deja, šie pažadai paprastai ir išlieka pažadais, tuo labiau, kad šių procesų praktiškai neįmanoma patikrinti. Taip, galbūt Google sutiks ištrinti jūsų kompromituojančias paieškas iš savo Europos Sąjungoje veikiančių duombazių, tačiau iškart kyla klausimai: kaip įsitikinti, kad duomenys tikrai ištrinti? Kaip patikrinti, ar tie duomenys nebuvo tiesiog perkelti į kitas duombazes, veikiančias kitame pasaulio gale?

Galimas atsakas į mano teiginius: „niekam aš neįdomus, tai tegul renka ką nori, neturiu, ko slėpti“. Tai iš esmės klaidingas argumentas, nes juk niekada negali nuspėti, kas dėsis pasaulyje ateityje. Galbūt dabar atrodantys visiškai nežalingi asmeniniai duomenys gali atrodyti kaip pigus būdas gauti naudingas paslaugas, tačiau ar šie surinkti duomenys išliks nežalingais ir ateityje. Ekstremalus, tačiau iliustratyvus „nekaltos“ informacijos panaudojimo tragiškiems tikslams pavyzdys – holokaustas. Žydų identifikavimui buvo naudojami žydų bendruomenėse, valdžios įstaigose kaupiama informacija bei aplinkinių klausinėjimas apie galimą žydišką asmenų kilmę. (6) Visi žinome, kuo viskas baigėsi, o juk ir dažnai sakoma, kad istorija yra linkusi pasikartoti, todėl niekada negalime teigti, kad kitų renkama informacija apie mus yra nežalinga ir negali būti panaudota prieš mus.

Taigi, kaip kovoti su šiais informaciniais gigantais? Ar reikėtų tapti naujųjų laikų luditais, atsisakyti visų naujų technologijų ir sugrįžti prie susirašinėjimų laiškais? Toli gražu ne! Pagrindinis kovos būdas – suteikti kiek įmanoma mažiau informacijos apie save. Juk negali manipuliuoti tuo, ko negali gauti, o priemonių kovai prieš begėdišką privatumo pažeidimą yra apstu. Galbūt kai kurios šių priemonių nėra tokios gražios kaip populiariausieji pasirinkimai ar už paslaugas gali tekti susimokėti kelis eurus, tačiau taip galėsite apsisaugoti nuo nereikalingo kitų kišimosi į jūsų asmeninį gyvenimą. Svarbiausia – rinktis tiekėjus, kurie gali būti audituojami, nešališkai vertinami ir kurie operuoja principu, kad parduodamas produktas yra paslauga, o ne jūs ir jūsų informacija.

Čia pateikiu keletą alternatyvų populiariausioms programoms, kurios neapsunkins jūsų kasdienio gyvenimo, bet apsaugos jus nuo Didžiojo Brolio šnipinėjančių akių. Taip pat iškart noriu paminėti, kad jokios paramos iš išvardintų tiekėjų nesulaukiu, tai tiesiog produktai, kuriuos pats asmeniškai naudoju:

El. paštasProtonmail (https://protonmail.com/). Kokybiškas, Šveicarijoje operuojantis el. pašto teikėjas, neužsiiminėjantis vartotojų laiškų analizavimu. Nemokamos funkcijos ribotos, tačiau pilnai pakankamos pagrindinėms reikmėms, o mokami planai – lengvai įkandami ir kainuoja beveik tiek pat, kiek puodelis kavos.

YouTubeFreetube (https://freetubeapp.io/). Programa leis peržiūrėti YouTube įkeltus įrašus be reklamų, regioninių apribojimų ar amžiaus limitų, taip pat prenumeruoti mėgstamiausius kanalus nenaudojant Google paskyros.

SusirašinėjimuiSignal (https://signal.org/). Daugybę kartų audituota ir nemokama alternatyva iMessages, Facebook Messenger ir t. t., kuri nesidomi, su kuo ir apie ką susirašinėjate.

Ofiso darbamsLibreOffice (https://www.libreoffice.org/). Nemokama alternatyva Microsoft Office, atliekanti didžiąją dalį tų pačių funkcijų, bet nereikalaujanti nei mėnesinių mokesčių, nei nevalingo informacijos atidavinėjimo.

Bendro naudojimo naršyklėMozilla Firefox (https://www.mozilla.org/en-US/firefox/new/). Nors naršyklė privatumo klausimais nėra tobula, ji ženkliai lenkia tokias kaip Google Chrome, Microsoft Edge ir pan.. Taip pat prieinama didelis kiekis įskiepių (add-ons), kurie gali maksimaliai sumažinti kiekį duomenų, kurį išsiunčiate kiekvienam aplankytam puslapiui.

Įskiepių rekomendacijos:

Decentraleyes (https://addons.mozilla.org/lt/firefox/addon/decentraleyes/?src=search)

Facebook Container (https://addons.mozilla.org/lt/firefox/addon/facebook-container/?src=search)

HTTPS Everywhere (https://addons.mozilla.org/lt/firefox/addon/https-everywhere/?src=search)

Privacy Badger (https://addons.mozilla.org/lt/firefox/addon/privacy-badger17/?src=search)

uBlock Origin (https://addons.mozilla.org/lt/firefox/addon/ublock-origin/?src=search)

Naršyklė, kai reikia maksimalaus privatumo – Tor Browser (https://www.torproject.org/download/). Nors naršyklė siejama su tamsiąją interneto puse (Dark web) ir ten vykstančiomis neitin teisėtomis veiklomis, tai vyksta ne be priežasties – naršyklė apsaugo savo vartotojų tapatybę. Naudodamiesi galėsite jaustis saugesni, kad atkapstyti, kokiuose puslapiuose lankotės, suinteresuotiems asmenims bus nepalyginamai sudėtingiau ar neįmanoma.

Internetinėms paieškoms – Startpage. Startpage naudoja Google algoritmą duomenų pateikimui, tačiau neužsiiminėja duomenų rinkimu, taigi, visiškai neprarasite patogumo ir informacijos prieinamumo, bet apie jūsų paieškas nesužinos landūs šnipai. Paprasčiausias būdas naudotis puslapiu – naršyklės įskiepis:

Mozilla Firefox - https://addons.mozilla.org/sv-SE/firefox/addon/startpage-privacy-search-engin/?src=search

Google Chrome - https://chrome.google.com/webstore/detail/startpagecom-%E2%80%94-private-se/fgmjlmbojbkmdpofahffgcpkhkngfpef?hl=en

Užrašai – Standard Notes (https://standardnotes.org/). Nemokama programos versija pilnai pakankama paprastiems užrašams. Visa informacija yra užkoduojama ir prieinama per naršyklę ar kompiuterio/telefono programėlę. Sumokėję mėnesinį mokestį, gausite prieigą prie gausybės įskiepių, suteikiančių programai daugybę funkcijų, kurias išsirinksite pagal savo poreikius ir kurios galės pakeisti ir kitas jūsų naudojamas teksto redagavimo programas.

Failų persiuntimasFirefox Send (https://send.firefox.com/). Failai užkoduojami, sugeneruojama nuoroda jų atsisiuntimui ir failai ištrinami, kai įvykdytas persiuntimas. Paprasta, patogu, saugu.

Duomenų saugojimui „debesyje“Cryptomator (https://cryptomator.org/). Programa leis jums saugoti failus užkoduotose saugyklose, kurios bus prieinamos tik suvedus slaptažodį. Debesyje bus talpinama ši saugykla, o ne jūsų failai. Taigi, galėsite ir toliau naudotis savo dabartinį „debesiu“ (Dropbox, Google Drive ir pan.), bet, net jei pradėsite dalinti savo paskyros slaptažodį visiems aplinkiniams, prieiti prie failų galėsite TIK JŪS.

Duomenų saugojimui ir sinchronizavimuiSyncthing (https://www.syncthing.org/). Lietuvio autoriaus programa, leidžianti sinchronizuoti failus tarp kelių įrenginių realiu laiku. Vietoje to, kad nuotraukas ar kitus svarbius failus iš telefono keltumėte į „debesį“, galite juos automatiškai perkelti į savo kompiuterį ar kitą įrenginį ir taip užtikrinti, kad turėsite atsarginę failo kopiją, jei jos kada nors prireiktų.

Kompiuterio operacinė sistemabet kas, išskyrus Microsoft Windows. Optimaliausias variantas – vienas iš Linux variantų (pradedantiesiems – Linux Mint (https://linuxmint.com/), pop!OS (https://system76.com/pop) ). Naudodamiesi šiomis operacinėmis sistemomis galėsite jaustis saugiausi dėl asmeninės informacijos rinkimo, nes jis nevyksta be jūsų leidimo. Kadangi operacinė sistema valdo viską, ką jūs atliekate kompiuteryje, svarbu, kad kiekvienas jūsų veiksmas nebūtų persiunčiamas jos gamintojui (kaip tą daro Windows, praktiškai prilygstantis informaciją srebiančiam virusui). Didžioji dalis populiariausių programų turi ir Linux pritaikytas versijas, o jei tokios nerasite, tikriausiai bus gausu tą pačią funkciją atliekančių alternatyvų.

Dėl macOS – šiuo metu, yra mažiau įrodymų, kad Apple užsiiminėja tokio pat lygio šnipinėjimu, kaip Microsoft Windows, todėl, jei negalite ar nenorite naudotis vienu iš Linux variantų, geriau rinkitės macOS. Vis dėlto, variantas nėra optimalus, nes labai sunku patikrinti, kokią informaciją Apple išties renka apie savo vartotojus.

Mobilioji operacinė sistemaLineageOS (https://lineageos.org/). Tai stambiausia ir populiariausia bendruomenės kuruojama Android versija, kuria galima naudotis be Google teikiamų paslaugų. Procesas reikalauja daugiau pastangų, tačiau tai yra efektyviausias būdas apsaugoti telefoną nuo šnipinėjimo. Gamintojų (Samsung, Huawei, Xiaomi ir kt.) įrašytos Android versijos pilnos ne tik privatumą pažeidžiančių Google programų, bet taip pat ir begalės gamintojų įrašytų programų, kurios be jokios kontrolės renka visą informaciją apie jūsų veiklą telefone. Norint išbandyti LineageOS, svarbiausia – išsirinkti palaikomą telefoną, kurių sąrašą galite rasti LineageOS tinklalapyje (https://wiki.lineageos.org/devices/).

Paprastesnis, bet mažiau privatus variantas – iOS (iPhone). Kaip ir macOS atveju, iOS gali būti laikomas geru tarpiniu variantu tarp privatumo ir patogumo. Nors negalima tiesiogiai patikrinti, kokie duomenys yra renkami, nėra įrodymų, kad būtų vykdomas nuodugnus vartotojų šnipinėjimas.

Šaltiniai

1. Curran D. Are you ready? This is all the data Facebook and Google have on you | Dylan Curran. The Guardian [Prieiga per internetą]. 2018 m. kovo 30 d. [žiūrėta 2019 m. lapkričio 10 d.]; Adresas: https://www.theguardian.com/commentisfree/2018/mar/28/all-the-data-facebook-google-has-on-you-privacy

2. Hard Questions: What Data Does Facebook Collect When I’m Not Using Facebook, and Why? | Facebook Newsroom [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2019 m. lapkričio 10 d.]. Adresas: https://newsroom.fb.com/news/2018/04/data-off-facebook/

3. Porter J. Google fined €50 million for GDPR violation in France [Prieiga per internetą]. The Verge. 2019 [žiūrėta 2019 m. lapkričio 10 d.]. Adresas: https://www.theverge.com/2019/1/21/18191591/google-gdpr-fine-50-million-euros-data-consent-cnil

4. Zuckerberg explains the internet to Congress [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2019 m. lapkričio 10 d.]. Adresas: https://www.youtube.com/watch?v=ncbb5B85sd0

5. Zuckerberg’s EU testimony: what he didn’t answer [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2019 m. lapkričio 10 d.]. Adresas: https://www.youtube.com/watch?v=OdZoxLaJtb0

6. Locating the Victims [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2019 m. lapkričio 10 d.]. Adresas: https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/locating-the-victims

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.8000

Moteris nebenori nuodyti savęs ir vaikų įeidama į prekybos centrus: užtektų vienos pataisos (150)

Seime kelią skynėsi įstatymas dėl draudimo rūkyti balkonuose, kur rūkalius pričiupti ypač...

Biudžeto priėmimas parodė tikrąjį opozicijos veidą: gaila, kad šie parlamentarai pamiršo pareigą rinkėjams (196)

Kokių tik titulų neturi būsimų metų biudžetas : melagių; kenkėjiškas; nesąmonių; Juodojo...

Sukčiai nesnaudžia: pasaka apie sugedusį automobilį su šąlančia bobute tęsiasi (13)

Ko gero, daugelis Alytuje yra girdėję istoriją apie vyrą, kuris automobilių stovėjimo...

Vyras atviras: po Naujųjų metų pokyčių liks dvi išeitys – arba emigruoti, arba eiti į „šešėlį“ (171)

Noriu pasidalinti pamąstymais, kaip dabartinė valdžia, už kurią, beje, pats balsavau, žlugdo...

Sostinės gyventojui trūko kantrybė: vairuoti automobilį Lietuvoje yra per pigu (318)

Eilinė diena važiuojant į darbą – užsikimšusi Geležinio Vilko ir aplinkinės gatvės, kadangi...

Top naujienos

Ušackas prisimena darbą su Grybauskaite: vadybine prasme tai labai nemokšiška ir netinkama (6)

Maždaug pusmetį šalies vadovės poste praleidusi Dalia Grybauskaitė , 2010 metų sausį...

Po Vokietiją sukrėtusio nužudymo garsus žurnalistas cituoja Landsbergio perspėjimus (373)

Tragiška vyriškio, praėjusį savaitgalį mėginusio sudrausminti Augsburgo aikštėje...

Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą (83)

Sėdint namie ant sofos ir galvojant, kaip užsidirbti papildomus šimtą eurų ar du, nieko neįvyks....

Į greitkelį 116 metų amžiaus automobiliu išvažiavęs vyras sukėlė tragišką avariją (11)

Netoli Londono avariją sukėlė itin retas senovinis automobilis , o jį vairavęs savininkas –...

Prognozes paneigęs Kavaliauskas prieš čempioną krito devintame raunde (38)

Ilgai laukta WBO pusvidutinio svorio kategorijos reitingo lyderio Egidijaus Kavaliausko ir dabartinio...

Gydytoja – apie šiuo metu ypač aktualias nosies, ausų ir gerklės problemas: kaip išvengti sunkių komplikacijų

Sloga, gerklės skausmas ir užgulusios ausys – dažni žiemos palydovai. Ką turime apie tai...

Sekmadienį Vilniuje per Kalėdinį bėgimą bus ribojamas eismas keisis viešojo transporto maršrutai (4)

Sekmadienį sostinėje vyks tradicinis „ Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas “, kuriame Vilniaus...

Sėkmingai dėl kamuolių kovojęs Valančiūnas padėjo „Grizzlies“ klubui laimėti (1)

Jonas Valančiūnas nebuvo rezultatyvus, tačiau geriausiai kovodamas dėl atšokusių kamuolių...

Prasidės tikrieji žiemos nemalonumai: lietus maišysis su sniegu, stiprės vėjas (9)

Po gana intensyvių nakties kritulių, sekmadienio dieną, pradedat pietvakariniais rajonais,...

Lauko durų spalva pagal fengšui: kuri padės į namus prisivilioti ramybę ir harmoniją? (4)

Fengšui filosofijoje lauko namų durys laikomos či arba universalios energijos ištakomis....