aA
Neseniai perskaityta Andriaus Užkalnio apžvalga apie lietuviškų televizijų apgailėtiną padėtį privertė ir patį pasidalinti mintimis apie labai gerą daiktą – televizorių.
© Shutterstock nuotr.

Kiek save pamenu, nuo mažumės ypatingai domėjausi televizija. Animacinių filmukų žiūrėjimas vaikystėje peraugo į TV programų skaitymą, tinklelių analizavimą; iškarpų sąsiuvinyje greta kino ir muzikos žvaigždžių buvo ir televizijų logotipai, įdomesnės savireklamos.

LNK TV dainų žodžius mokėjau mintinai, apskritai ši televizija mano akyse buvo idealas, kurio siekiau, ilgą laiką norėjau įsilieti į jos veiklą, atrodė, kad ten tvyro nuostabi aplinka, ir visada gera ir smagu. Paauglystėje tikrai didelę dalį laiko skyriau TV žiūrėjimui, mintinai žinojau didžiųjų televizijų kiekvienos dienos programą, kas jų vedėjai ir kokiuose filmuose vaidina žiūrimų serialų aktoriai.

Nebuvau toks vienintelis – televizija užėmė ypatingai reikšmingą vietą pažįstamų ir artimųjų tarpe. Mokykloje pirmadieniais aptarinėdavome savaitgalį su televizija: šeštadienio pramoginė laida ar realybės šou, sekmadienio vakaras su didelio biudžeto kino filmu. Aptarinėdavome serialų peripetijas, žinių reportažus, sporto naujienas. O vasaros pabaigoje labiau nei grįžimo iš kaimo į namus laukdavau naujo TV sezono – akimis rijau naujas vinjetes ir reklamas, naujus serialus ir laidas. Tuo metu atrodė kad mūsų jaunos televizijos vystosi, turtingėja ir kasmet siūlo vis daugiau spalvų, šou, blizgučių ir kokybės.

Ko gero, tai buvo mūsų televizijų aukso amžius – juk tikrai populiariausios programos sutraukdavo kone pusę visų šalies gyventojų. Tiesa, dienos metu konkuruodavo ir užsienio kanalai – muzikiniai „Viva“ ir „MCM“, animacinis „Cartoon Network“. Tačiau „prime-time“ (liet.geriausiu laiku) lietuviškiesiems konkurencijos nebuvo. Gal tik su keletu išimčių galėjau maigyti TV pultelį ir visą parą praleisti žiūrint į spalvoto ekrano kuriamą vaizdą. Gaila, kad tuo metu nusuvokiau švaistomo laiko vertės, o gal kaip tik – plėčiau akiratį ir lavinausi.

Išvykęs studijuoti į kitą miestą, televizijos žiūrėjimą sumažinau 90 procentų – nebuvo laiko, dažnai - ir noro. Pradėjau kritiškiau atsirinkti, kurias programas verta žiūrėti, kitų neramiai teko atsisakyti. Pernai, įvedus skaitmeninę televiziją, plastikinės dėžės visai atsisakiau. Svečiuojantis pas draugus ir giminaičiais retkarčiais tenka iškentėti ir nuolatinį įjungto televizoriaus buvimą. Jei kadaise viena gyvenimo būdo laida kalbino pasaulinio ryškumo žvaigždes, tai praėjus keleriems metams – jau tik lietuviško skurdo elito atstovus. Kaip sparčiai pasikeitė požiūris į kokybę, reikšmę ir poveikį to, kas masiškai transliuojama (tiesa, bendro išsilavinimo dėlei vis dar pasidomiu, kas vyksta).

Ir pagaliau atėjo šiųmetis ruduo, su kuriuo sulaukėme naujo sezono ir mūsų televizijose. Peržiūrėjau į rankas pakliuvusią TV programą ir atėjo toks liūdnas ir gan skausmingas suvokimas, panašiai kaip sužinojus, jog Kalėdų Senelio nėra: lietuviškos televizijos merdi ir, panašu, greit užsilenks. Jei ne techniškai, tai nuosavo turinio ir minimalios kokybės požiūriu. Pompastiško naujo sezono atidarymo nebuvimą iš pradžių pateisinau tuo, kad mažėjant žiūrovų, mažėja ir pajamų, kurias galima skirti tokiam renginiui. Tačiau vėliau supratau, kad tiesiog nėra ką švęsti.

Tinklelis yra užpildytas senomis laidomis ir filmais (o, kaip jų norėjosi tais geriausiais laikais!), senomis laidomis su atsinaujinančiomis vinjetėmis, neaiškiais serialais. Viskas atrodo taip siaubingai pigu ir tarsi tik iš inercijos užkišamas visas transliavimo laikas. Dėl to ir keista matyti savo draugus užsieniečius, kurie vakarais įsijungia televiziją. Tiesa, tokią, kokią aš ir pats mielai pažiūrėčiau.

Kaip koks eglutės žaisliukas sudužo mano vaikystės ir paauglystės siekis dirbti televizijoje ir patirti tą magiją, nes suprantu, kad ta magija išsisklaidė, o vaikymasis pigios produkcijos ir pataikavimas neišsilavinusiai auditorijai pražudė pačias televizijas. Nežinau, ar galime viltis, kad kažkas keisis ir žiūrovai sugrįš, o kartu su jais – nauja, intriguojanti, kokybiška ir lavinti siekianti televizijų programa. Nebežinau, ar to ir reikia.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasakė, kuo Talinas lenkia Vilnių: mums trūksta vieningos vizijos (49)

Kai aš atvažiuoju į Vilnių iš Kauno, mano pirmas įspūdis, kad atvažiavau iš Rytų Europos į...

Artėjanti „Eurovizijos“ finišo tiesioji kelia įtampą: žiūrovei užkliuvo komisijos narės replika (49)

Pastarosiomis dienomis labiausiai aptarinėjama ne tik politika, bet kiekvienais metais įvairias...

Jauna kaunietė skęsta nevilties liūne ir skolose: apie vaiką sužinoję darbdaviai parodo duris (240)

Esu 24-erių metų mama, auginu dvejų metų sūnų. Taip gyvenimas susiklostė, kad pašykštėjo...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (158)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...

Tėvas policijos reidą vadina pinigų švaistymu: per šimtadienius abiturientai gėrė ir gers (244)

Noriu pakomentuoti naujieną apie policininkus, įsiveržusius į šimtadienio šventę .

Top naujienos

Dramatiška „atiminėjamų vaikų“ legenda – statistinis triukas: suklaidinti liko visi

Nuo praėjusių metų liepos 1-osios iki šių metų sausio 31-osios iš nesaugios aplinkos buvo...

Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti

Iki numatytos Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos likus kiek daugiau nei...

Ferdinando Giugliano. Kas gi kamuoja euro zonos ekonomiką?

Vos per dvejus metus euro zona nuo savo pasaulinės ekonomikos didvyrės statuso staigiai pasuko žemyn.

Armonaitė: nauja partija skirsis nuo visų kitų – nedalyvausime visų kare su visais (333)

Vasario 16-ąją įvyko pirmasis Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus mero Remigijaus...

Šie vaistai – išsigelbėjimas, bet pražūtinga riba labai trapi: vaikinas papasakojo, ką dėl to jam tenka patirti lietuviai vartoja 20 kartų ilgiau nei reikia (139)

Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) raminamuosius ir antidepresantus pradėjo vartoti prieš...

Orai: pavasaris baigėsi, grįžta žiema (17)

Šiauriau Lietuvos besisukantis žemo slėgio sūkurys trečiadienio naktį į šalį gins tankius...

Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa (1944)

Prasidėjo pretendentų į kandidatus į prezidentus lenktynės dėl parašų surinkimo. Visos šios...

Vakarienė dviem už 3 eurus: lengvas ir sotus derinys, kurį norėsite pakartoti (189)

DELFI Maistas tęsia originalių fotoreportažų ciklą „Vakarienė už 3 eurus”. Šį kartą...

Po skandalingo pasakojimo traukiasi Lukiškių kalinių prižiūrėtoja: turbūt jie nori sužinoti, su kuo aš miegu (573)

Apie patirtą spaudimą, kai atsisakė užmegzti neformalius santykius su nuteistaisiais, viešai...

Gatvė prestižiniame rajone, kuri atgraso pirkėjus: viskas dėl šiurpą keliančių įstaigų (82)

Prestižiniu sostinės rajonu tituluojamas Antakalnis yra viena iš miesto dalių, kur būstą gali...