Situacijos analizė
Įvedus vasaros laiką dažniausiai būname pervargę, nes anksčiau eiti miegoti nesinori, o keltis anksčiau reikia priverstinai (darbas, mokykla ir pan.). Po kelių savaičių organizmas daugiau ar mažiau pripranta. Paradoksalu, bet įvedus žiemos laiką ši „pasiskolinta“ valanda tampa labai greitai užmiršta – kelias dienas keltis valanda vėliau yra smagu, bet organizmas pripranta žymiai greičiau, nei pavasarį ir vėlyvesnis kėlimasis tampa norma. Dėl šios valandos skirtumo žmonės intuityviai nemėgsta vasaros laiko įvedimo ir teigiamai vertina žiemos laiko įvedimą. Tačiau ar tai turėtų nulemti Jūsų pasirinkimą? „Baikit, nemanau!“, kaip mėgsta cituoti vienos TV laidos vedėjas.
Pagal interneto resursą www.timeanddate.com į lentelę surašiau saulės tekėjimo ir laidos laikus Vilniuje kiekvieno mėnesio 24 dieną. Šį skaičių pasirinkau todėl, kad greta jo yra ilgiausia ir trumpiausia dienos, o taip pat ir abu lygiadieniai:08
Rausvai pažymėtas periodas, kai Europos Sąjunga gyvena vasaros laiku, o melsvai – žiemos laiku. Atkreipsiu Jūsų dėmesį į paskutinį, vidudienio stulpelį – jis yra vidurkis tarp saulėtekio ir saulėlydžio. „Žiemos laiku“ – vidudienis yra tarp 12:00 ir 12:30, „vasaros laiku“ – vidudienis yra valanda vėliau - tarp 13:00 ir 13:30.
Jei pasirinktume nuolat gyventi žiemos laiku
Pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, nuo paskutinio kovo iki paskutinio spalio sekmadienio saulė tekėtų ir leistųsi viena valanda anksčiau, lyginant su dabartine situacija. Joninių naktį (ir didelę vasaros dalį) švisti pradėtų apie ketvirtą valandą ryto, o temti – apie devintą vakare.
Jei pasirinktume nuolat gyventi vasaros laiku
Pasirinkus nuolatinį vasaros laiką, nuo paskutinio spalio iki paskutinio kovo sekmadienio saulė tekėtų ir leistųsi viena valanda vėliau, lyginant su dabartine situacija. Žiemos rytai būtų tamsesni, tačiau ta valanda kompensuotų šviesesnį laiką žiemos pavakariais.
Mano asmeninė nuomonė
Aš esu tik už vasaros laiką ir galiu pagrįsti savo nuomonę. Vertinant realistiškai - žiemą Lietuvoje dienos nėra – yra tik tamsesnė naktis, kai miegame ir šviesesnė naktis, kai einame į darbą. Apšvietimą patalpose laikome įjungtą praktiškai visą laiką, todėl saulės tekėjimo laikas nėra labai svarbus. Jei vertintume mūsų mažuosius – pamokos ir darželis prasideda 08:00, todėl išeinant iš namų žiemą saulė būna vis tiek dar netekėjus (ir žiemos, ir vasaros laiko režimu), o vasaros laiko režimu grįžti iš mokyklos žiemą būtų truputį šviesiau.
Visiškai kita situacija yra vasarą – žiemos laiku švistų valandą anksčiau. Yra labai nedidelė dalis žmonių, kurie keliasi ketvirtą ryto (mano pagarba šiems svarbių profesijų atstovams!) ir įvertins tą papildomą šviesią valandą ryte. Gi vakarinė valanda (temti pradėtų ne 21:00, o 22:00) būtų esminė daugeliui žmonių. Net jei šnekėtume apie vėlai besikeliančias nepataisomas „pelėdas“ – atsikeli dvyliktą valandą dienos – vadinasi pusę šviesaus paros meto jau pramiegojai...
Pasirinkite Jums patinkantį laiko režimą:
Štai ir priartėjome prie svarbiausios straipsnio vietos – lentelės, pagal kurią Jūs galite įvertinti, kokiu laiko režimu – žiemos ar vasaros Jūs norite gyventi. Įvertinkite saulės patekėjimo ir nusileidimo laikus vasaros ir žiemos laiku ir įvertinkite, kuris režimas Jums atrodo patogesnis.
Jei norite išsakyti savo nuomonę Europos komisijai – pasirinkite šią nuorodą ir balsuokite (lietuvių kalba): https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/2018-summertime-arrangements?surveylanguage=LT
Kviečiu nelikti abejingais – įvertinti galimus pasirinkimus, pasidalinti šia informacija su draugais, pasitarti ir padiskutuoti. Juk gali būti, jog šio balsavimo rezultatai įtakos Europos Komisijos sprendimą, pagal kurį gyvensime artimiausius dešimtmečius. Rinkitės atsakingai!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.