Neseniai buvo kilęs triukšmelis dėl vieno rajono švietimo skyriaus nuvežtų paauglių į neva kultūrinę-pažintinę stovyklą į Rusiją. Neva ten buvo tik kultūra ir menas be jokios politikos. Nors kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tačiau dabartinė Rusija – ne ta šalis, kurioje politika atskiriama nuo kitų sričių.
© Reuters / Scanpix

Jei toje šalyje net religija yra valstybinė ir, mano supratimu, iškreipta (šventinamos bombos, pavadintos „Satana“), tad pasakymas, kad nereikia painioti meno su politika, skamba net ne naiviai, o kvailai.

Užtenka pažiūrėt naujausius Rusijos filmus, kad pamatytume, kaip „menas nepainiojamas su politika“. O čia pažintinė stovykla? Kurios metu lietuviukai buvo vedami į „Didžiojo Tėvynės Karo muziejų“. Supažindinami su „Tarybiniais kariais-išvaduotojais“. Tais pačiais, kurie Lietuvą „išvadavo nuo laisvės“, nuo savos valstybės, didelę dalį lietuvių „išvadavo“ ir nuo gyvenimo savose sodybose, miestuose ir kaimuose. O kai kuriuos, ir jų yra labai didelis skaičius, bendrai, nuo gyvybių „išvadavo“.

Tačiau to tuose muziejuose turbūt nepasakojo. Ir nerodė, kaip buvo kankinami Lietuvos inteligentai, kariai, partizanai. Buvo „kultūrinis vakaras“ su Rusijos baikerių klubo „Naktiniai Vilkai“ nariais, ir tuo pačiu su garsiuoju Chirurgu. Kuris yra toks „apolitiškas“, kad su Rusijos prezidentu važinėja net į ekonomikos forumus ar rengia pasirodymus Kryme. Tad toks „nepainiokime politikos su kultūra“, matant į kokius muziejus vedami ir su kuo bendrauja tose stovyklose lietuviukai, skamba, švelniai tariant, neįtikinamai.

Vyksta propagandinis karas, pilamas purvas ant Lietuvos, jos didvyrių, iškraipoma ar net vagiama istorija, o mūsų švietimo darbuotojai, kurie patys pirmieji turėtų stovėti Lietuvos istorijos, kultūros ir meno sargyboje, nes dirba su pačiais jautriausiais – su jaunąja mūsų karta – prisideda prie tų, kurie mus dergia. Netgi sakyčiau, kad kai kurie mūsų švietimo sistemos darbuotojai, o tokių, deja, nemažai, padeda Rusijai dirbti jos nešvarų darbą. Ir tame nemato (ar apsimeta nematą) nieko blogo, o dangstosi menu ir kultūra.

Tarpukario Lietuvos švietimo sistema per dvidešimt metų sugebėjo išugdyti kartą, kuri nebijojo aukotis už Lietuvą, nepalūžo nei lageriuose, nei miškuose, o sugebėjo pati išauginti palikuonis, kurie iškovojo Lietuvai nepriklausomybę Kovo 11-ąją, o Sausio 13-ąją ją apgynė. Tarpukario Lietuvos švietimo sistema sugebėjo pasėti tokį laisvės ir meilės Lietuvai grūdą, kad jis davė vaisius net sovietinėje Lietuvoje, kada švietimo sistema buvo pajungta komunistų partijai ir sovietinei ideologijai.

Tačiau kai lietuviai, galų gale, vėl išsikovojo Nepriklausomybę ir lyg ir turėjo suklestėti sava kultūra, tradicijos ir dvasia, sustiprėti meilė savo šaliai ir pagarba jos istorijai, viskas pasisuko į priešingą pusę. Atsitiko taip, kad mūsų amžinai reformuojama švietimo sistema, užuot ugdžiusi Lietuvos patriotus, pati padeda priešiškoms Lietuvai jėgoms plauti mūsų vaikams smegenis, nuodyti sąmones ir nebijau to žodžio – kenkti Lietuvai (apnuodyta jaunoji karta yra ir apnuodyta Lietuvos ateitis) visokiomis „kultūrinėmis“ stovyklomis nedraugiškose šalyse ar tiesiog nepatriotiniu mąstymu.

Apklausose milžiniška dalis jaunimo (ir net moksleiviai) teigia, kad nemato ateities gimtinėje, kad ją paliks, kai tik galės. Ir čia nuskamba subanalinta frazė – ar už tokią Lietuvą kovojome? Ar tokios Lietuvos siekė mūsų partizanai? Ar dėl tokios Lietuvos po tankais gulėsi Sausio 13-osios didvyriai? Ar dėl tokios Lietuvos žuvo jauna mergina Loreta Asanavičiūtė? Kodėl taip atsitiko?

Viena žurnalistė teigia, kad emigruojama dėl to, kad nomenklatūrininkai ir jų atžalos užima visas vadovaujamas ir šiaip geras darbo vietas, nepalikdami vietos lietuviškai svajonei. Su dalimi teiginių sutinku, tačiau tik su dalimi. Ar gimnazijų pradinių klasių mokinukams iš vis svarbios tos direktorių, teisėjų ir advokatų kėdės? Ar jie jau mąsto apie profesūrą, ministrų ir direktorių postus? Nemanau. Tačiau apie tai, kad emigruos, jau kalba. Neseniai teko bendrauti (ačiū Dievui ilgai, todėl tikiuosi pavyko supažindint su tikromis vertybėmis ir tiesa) su jauna mergaite, kuri žiūrėdama į žemėlapius paklausė – o kur čia Prancūzija? Parodžiau jai ir paklausiau, o kam jos jai reikia? Mano nustabai pasakė – tai reiks vykt į ją gyvent kai užaugsiu. O kodėl? O tai ką Lietuvoje, ji maža, silpna, joje mažai žmonių, ką joje veikt...

Ir iš kur tokios mintys, jei net žinių nežiūri? Tėvai kalba, sakysite? Tai kad ne, pažįstu juos, jokių kalbų apie emigraciją. Giminės? Kiek žinau irgi ne, nes kai kurie giminaičiai labai sėkmingi Lietuvos gyventojai. Telieka mokykla. To ir paklausiau. Na... ne... ai... nežinau... tokį „atsakymą“ išgirdau. Vadinasi, kažką kalba mokytojai, kažką gal vyresni vaikai, kuriuos mokytojai, užuot mokę patriotizmo ir ryžto kovoti už save čia, Lietuvoje, vežioja į mokytojų streikus Vilniuje. Kodėl mokytojai tarpukario Lietuvoje buvo patriotizmo šaltinis, o dabartinėje, gyvuojančioje jau ilgiau nei tarpukrario Lietuva, mokytojai yra nevilties, o ne patriotizmo įkvėpėjai? Dėl mažo atlyginimo? Tai gal jie dėl kažkokių „vokelių“ ir į Rusiją vaikus vežioja?

Argi viskas daroma tik dėl pinigų? Gal čia ir yra problema, kad vaikai auga be meilės Lietuvai, be noro kažką keisti Tėvynėje, auga su ketinimu emigruoti, nes nemato idėjinių, iš širdies „Vardan Tos“ dirbančių žmonių, o mato tik besiskundžiančius, vien tik keikiančius Lietuvą pedagogus, politikus, žurnalistus? Taip, pirmiausia šeima turi auklėti savo vaikus. Tačiau ar visi tėvai patys žino istoriją, gali sudominti vaikus teisingais pasakojimais, kai jų patys nežino?

Tam yra mokykla, švietimo sistema. Kuri, deja, dirba ne Lietuvai, o pasauliui. Žiūrėjau tos mergaitės lietuvių literatūros programą. Yra labai gerų dalykų, tačiau kažko, kas būtų nors panašu į patriotinį ugdymą, neradau. Viskas tarp eilučių, tačiau tų eilučių iškodavimas jau priklauso nuo mokytojų. O jie, kaip supratau iš tos mergaitės kalbų, nieko gero.

Mokykla, kuri turi ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, to nedaro. Gerai, ta mergaitė turi giminaičių, kurie yra neabejingi Lietuvai. O ką daryti tiems vaikams, kurie socialiai atsakingų giminaičių neturi? Važinėti po stovyklas Rusijoje, o suaugus emigruoti į Vakarus vien todėl, kad „Lietuva maža ir joje mažai žmonių“? Ar ne metas būtų mūsų švietimo sistemai prisiminti, kad jos pareiga yra auginti Lietuvos piliečius Lietuvai, o ne pasauliui? Ar ne metas mūsų amžinai verkiantiems dėl atlyginimų mokytojams juos imt ir užsitarnaut? Ir užsitarnaut ne auginant abejingus Lietuvai pasaulio piliečius, o Lietuvos patriotus - dukras ir sūnus, kurie kurs ir stiprins Lietuvą, patys augins vaikus Lietuvoje ir Lietuvai?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Sutinki ar nori paprieštarauti? Išsakyk savo nuomonę rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikui į darželį – nuo rugsėjo mėnesio: nejaugi 100 eurų kompensaciją nutrauks dabar? (10)

Į DELFI redakciją kreipėsi mažamečio mama, kuri tikino, kad jai turi būti nuo gegužės...

Sritis, kurioje estai mus stipriai lenkia – laukti kitų rinkimų būtų per vėlu (10)

Nuolat matome pasiūlymus, kaip dirbti mažiau, bet uždirbti daugiau. Bet kaip uždirbti daugiau,...

Atskleidė, ką gavo emigravusi: nebežinau, ar konkretus atlyginimas priviliotų atgal (125)

Kai jau nebegali tylėt – tavy prabyla grafomanas, Ir liejasi tamsiom raidėm namų kompiuterio...

Komentarai po laidos su lietuviškuoju kenu pribloškė: tokių žmonių reikia daugiau (90)

Vakar žiūrėjau laidą „ Yra kaip yra “. Ten dalyvavo Kenas Katis. Jį visi vadino...

„Klevo lapą“ kelyje šokiruoja vairuotojų elgesys: nenoriu keikti, bet priminti būtina (58)

Mano tikslas nėra piktintis ar iškeikti vairuotojus, tačiau jaučiu pareigą informuoti tuos, kurie...

Top naujienos

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (245)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Linksmybės „Žalgirio“ rūbinėje: daina kapitonui, vakarėlio planai ir lažybos dėl futbolo specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (6)

„Jau mačiau, kaip lietuviai moka linksmintis, todėl esu tikras, kad bus geras vakarėlis“, –...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (71)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Orai: po lietaus plūstels vasariškas karštis (2)

Šią savaitę šalyje ir toliau išsilaikys maloniai šilti orai. Savaitei įpusėjus pradžiugs tie,...

Trileris Eurolygos finale: „Real“ nukarūnavo Eurolygos čempionus MVP – Dončičius (115)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykusiame didžiajame Eurolygos finale stipriausio...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (21)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (716)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (55)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (197)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Stančikas: pati opozicija nenorėjo komisijos (12)

Neįveikę valdančiųjų pasipriešinimo sudaryti žemės ūkio komisiją, konservatoriai paskelbė...