Jis yra skirtas tiems, kurie šiuo metu gyvena savo aukso amžių, kuriems yra nuo 30 iki 50 metų. Tiems, kurie mus valdo, kurie priima sprendimus, kurie dirba, myli, tuokiasi, skiriasi, diktuoja madas ir t.t.
O mes esame jūsų tėveliai, mamytės, babytės, močiutės ir diedukai. Mūsų aukso amžius jau buvo. Dabar turime gyventi taip, kaip jūs mums liepiate, kaip nustatote, kaip padiktuojate.
Kai negaliu parduotuvėse įskaityti smulkutėlaitėmis raidelėmis surašytų maisto produkto ar kokio drabužėlio sudedamųjų dalių, tai dar galiu suprasti, nes taip apsidraudžia gamintojai. Gerai įsiskaitys, žiūrėk – ir nepirks. Tačiau, kai autobuse negaliu įžiūrėti be akinių, kiek bilietėlių dar turiu savo vilniečio kortelėje, tai jau visai nesuprantu: niekam nuo to nėra geriau, kad skaičiukai maži ir blyškūs. Kodėl taip padarėte jūs, mūsų nuožmūs vaikai, juk buvo visai nesunku padaryti taip, kad ir mes matytumėte. Žinokit, labai nepatogu važiuojančiame autobuse ieškoti savo rankinėje akinių, juos užsidėti ir tik tada pamatyti tą užkoduotą paslaptį.
Dar baisiau pasidarė, kai banke gavau kodų generatorių, kuris leis prieiti prie savo elektroninės sąskaitos interneto banke. Kodų kortelės, skaitau banko puslapyje, dabar – tik suvenyrai. Naujojo prietaiso skalėje skaičiukai ir raidelės tokie maži, taip blogai matosi. Ir dar reikia suspėti per nustatytas 30 sekundžių atspausdinti juos ekrane nurodytoje vietoje... Ir vėl – tai padarėte jūs, mūsų nuožmūs ir visai neturintys empatijos jausmo, vaikai.
Skaitau laikraštį. „66 metų senolė paslydo ir nusilaužė ranką“. Jei tokį įvykį būtų aprašęs ne Lietuvos žurnalistas, tai būtų „ledi, madam, misis“. Tegul bus nurodytas amžius, mes savo metais didžiuojamės. Bet tas žodis „senolė“ tai net nupurto. Pasižiūrėkite į savo senelius, močiutes, babytes. Ar jie, sulaukę 60 metų jau virto senoliais (gal geriau – proseneliais)? Ar nereikėtų apsieiti be tokio apibendrinančio ir visiškai užmušančio žodžio? Klausiu jūsų, mūsų nuožmūs vaikai.
Turiu ir geresnę žinią. Neseniai anūkas padėjo išsirinkti naują telefoną. Jame raides galima padidinti tiek, kad visas žinutes skaitau ir rašau be akinių. Hmm... Jį sugalvojo ir padarė tie, kurie priklauso mūsų vaikų kartai. Vadinasi, ne visi vienodi, kai kurie galvoja ir apie mus... Bet straipsnelis jau parašytas, todėl ir siunčiu.
Jūsų Babytė
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.