Matydamas spaudoje pranešimus apie tai kaip įvairiausiais būdais bus draudžiama šiems, nepabijosiu to žodžio - patriotams, atvirai rodyti savo meilę tėvynei, susimąsčiau. Kovo 11-osios eitynių dalyviai leidimo negavo valdžioje esant socialdemokratams. Dar labiau prajuokino premjero reakcija į šias eitynes. Reitingų karalius, gerbiamas premjeras Butkevičius užsiminė, jog neturi nieko prieš šią demonstraciją, tačiau leidimas nebuvo duotas. Tai, mano manymu, dar vienas akmuo į mūsų mielojo premjero daržą. Premjero, kuris, manau, kol kas kalba tai, ką nori girdėti žmonės, o kuomet reikia imtis konkrečių veiksmų – bėga it vilką pamatęs.

Prisiminiau žinias, įgytas per istorijos pamokas. Sovietinis laikotarpis, žodžio laisvės draudimas, komunizmo kulto išaukštinimas. Galime daryti išvadą, jog po 23 metų nepriklausomybės metų mes neatsikratėme socialistinio režimo rykščių (...). Jeigu negalime išeiti į gatvę ir garsiai pasakyti – „aš myliu Lietuvą“, tai apie kokią nepriklausomą Lietuvą mes kalbame?

Ar aš negaliu didžiuotis, jog esu lietuvis? Ar negaliu atvirai reikšti meilę savo tautai? Ar mylintis savo šalį žmogus Lietuvoje yra nacionalistas? Kas toliau? Draudimas viešai giedoti Lietuvos himną? Ar galų gale draudimas nešioti Lietuvos vėliavą? Nejau į valdžią sugrįžę socdemai taip bijo žmonių susivienijimo? Kyla ir dar vienas klausimas. Jei yra bijoma žmonių susivienijimo, tai gal valdžia bijo, jog žmonės kurią dieną nuvers ir pačius valdančiuosius, todėl stengiamasi pažaboti kiekvieną susibūrimą? Vadinasi, valdžia nepasitiki savo šalies piliečiais? Kad ir kiek būtų klaustukų, aišku viena – manau, kad valdantieji pasielgė mažų mažiausiai kiauliškai.

Norint, jog valstybė išliktų ir gyvuotų šimtus metų, reikia kelti patriotiškumą gyventojų sielose. Vyresnieji puikiai žino, kas yra patriotiškumas. Jie gyveno sovietiniu laikotarpiu, kuomet nebuvo galima skelbtis, jog esi lietuvis. Todėl net esant sunkiai finansinei situacijai, jie lieka Lietuvoje, norėdami būti palaidoti savo protėvių žemėje.

Norint sumažinti emigracijos kiekius, reikia ne drausti, o skatinti jaunuolius dalyvauti tokio pobūdžio eitynėse. Jeigu myli savo šalį, negalima leisti jausmo laikyti sandariai uždaryto. Juk įsimylėję mes irgi norim išreikšti tą jausmą apkabinant, pabučiuojant, prisiglaudžiant ar ištariant žodelį „myliu“.

Pabaigai noriu pridurti, jog viliuosi, kad galbūt kada nors turėsim tokią valdžią, kuri Lietuvą mylės taip, kaip ją myli paprasti Lietuvos žmonės. Žmonės, kurie mano galva dabartinės valdžios organams yra tiesiog nacionalistai...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!