Tokia įstatymo pataisa įkaitino ne vieno tėvo ar motinos kraują, nes visi pradėjo suprasti kas atsitiks įvedus tokią pataisą. Manau, kad pirmiausia tokiu būtų bus išardomos pusės, jei ne didesnė dalis, Lietuvos šeimų. Ar tokiu atveju nebus pažeistos mamos, tėvo ar globėjo teisės kaip žmogaus, kuris gyvendamas laisvoje Lietuvoje nepajaučia tos laisvės ,dėl kurios senoliai kovojo? Laisvė - tai ne tai, kas vadinama „darau, ką noriu“. Tai - jaustis laisvai namuose, gatvėje, darbe. Ir jei aš bijosiu gatvėje besiožiuojantį vaiką garsiau pabarti, tai jau tikrai aš nesijaučiu laisvas - tai jau mano laisvės suvaržymas.
Nei vienas tėvas ar motina nėra už smurtą. Ir jei tie, kurie priešinasi šioms pataisoms, laikomi kažkokiais smurtautojais, tai tikrai taip nėra, nes mes visi be galo mylime savo vaikus ir norime jiems tik gero. Ir auklėjame kiekvienas savaip tam, kad iš tokio mažo žmogučio išauginti, išugdyti žmogų. Manau, kad tikrai visai kitur reikėtų ieškoti realesnių problemų ir kurti kitokias pataisas, kurios tik artintų šeimas ir keltų demografinę padėti. Kitaip išardžius šeimas nebeliks tokios sąvokos kaip „pilnavertė šeima“.
Manau, kad mielosios Seimo narės ir joms prijaučiantys galėtų pasukti savo galvas ties tokiais esminiais dalykais kaip prevencijos mokyklose, nes savižudybių mokinių tarpe tik daugėja dėl patyčių (...). Arba kaip yra šviečiamos asocialios šeimos, kaip yra padedama tokioms šeimoms. Atimant iš jų vaikus? Negi šis būdas vienintelis „įvesti“ tvarką? Šiuo metu matau, kad aktualiau yra ginti gėjų ir mažumų teises nei pilnavertės šeimos. Gal tuoj pilnaverte šeima laikysime vienos lyties dviejų asmenų šeimą?
Niekaip nesuprantu p. R.Dičpetrienės argumentų, kad vaikams yra geriau globos namuose nei su savo šeima, kurioje vaikas patiria smurtą ar kokį kitokį spaudimą. Taip, yra tokių šeimų, bet reiktų geriau pagalvoti, kaip įkurti kokią institucija kuri dirbtų su tokiomis šeimomis ir ne tik apsilankytų kartą per pusmetį, bet nuolat įsilietų į tų šeimų gyvenimus ir padėtų auginti vaikus. Su kuo ir kur geriau gyventi, turėtų rinktis pats vaikas.
Mano manymu, globos namuose vaikai dabar gauna viską ir tikrąją ta žodžio prasme „išlepo“. Kaip tokį šiltnaminį vaiką, kuris nežino, ką reiškia išplauti grindis, pasidaryti valgyti ar kokius kitus mažus darbelius, išleisti iš globos namų į gyvenimą, kaip jie yra tam paruošiami? Esu buvusi globos namuose ir mačiau, kas ir kaip, o ir bendravau su žmonėmis kurie susiję su tokiomis įstaigomis. Tad nereikia prisidengti tokiomis įstaigomis norint parodyti, kaip ten gerai vaikams gyventi, ir vaikų reikia klausti, kur jiems geriau, o ne tų tetų ir dėdžių, kurie viską nusprendžia už juos.
Ši tema yra labai plati ir ją gvildenti galima nuo ryto iki vakaro, ištisomis dienomis. Todėl aš esu tos nuomonės, kad mes patys – tėvai - pasirenkame savus auklėjimo būdus ir tai tikrai neturi būti smurtas. O mano manymu, karts nuo karto pliaukštelėjimas per užpakalį besiožiuojančiam vaikui nėra blogis. Ir nemanau, kad tas kuris buvo auginams be balso pakėlimo, be pliaukštelėjimo per užpakalį išaugs tikru žmogumi ir dėl to, manau, labai norėčiau ne tik aš, bet ir didesnė dalis Lietuvos žmonių pamatyti tokį žmogų, nes tai būtų vienetinis egzempliorius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!