Mokyklose yra ypač įsivyravusios patyčios tarp mokinių (netgi užfiksuota smurto prieš mokytojus atvejų): prasivardžiavimai,užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti bei kasdieniai, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo neįmanoma, todėl nieks nesiima jokių priemonių.

Tėvai šiandien yra labai kategoriški ir frazė „tu darai blogai!“ nieko nebereiškia. Mokslininkai jau įrodė, jog žmogaus mąstymas sparčiai tobulėja, ir šiandien jaunimui kyla klausimas - „bet kodėl tai blogai?“. Visa problema čia pasirodo ta, kad didelė dalis tėvų vaikams labai minimaliai aiškina apie jų elgsenos pasekmes bei žalą. Tačiau nevalia dėl visko kaltinti vien tėvų, labai didelę įtaką jaunimui daro visuomenė.

Kaimuose sparčiai daugėja girtuokliaujančių žmonių, apleidžiančių savo pareigą parodyti tinkamą pavyzdį jaunam praeiviui. Iš patirties galiu pasakyti, jog tokį asmenį pamatęs jaunuolis būtinai pagalvos - „jeigu tai daro jis, kodėl negaliu ir aš, jeigu tik pabandysiu?“. Vaikai nepagalvoja, kad tai tempia žmones į alkoholizmo bedugnę, kad nuo to jiems pamažu atsiranda priklausomybė. Šiandien kas antras jaunuolis savo pasilinksminimu įvardija kompiuterinius žaidimus arba linksmą „išgėrimą“ su draugais, vietoj to, kad laisvalaikį praleistų iškylaudami, užsiimtų menine veikla ir panašiai. Jaunimas taip pat nebesilanko bažnyčioje, o kartais net tyčiojasi iš tikėjimo. Šiuolaikiniuose žaidimuose, kurie yra labai gausiai paplitę tarp jaunimo, yra labai daug smurto, dėl šios priežasties vis daugėja įvairių incidentų ir smurto atvejų.

Dabartinės kartos vaikų moralinės vertybės ženkliai skiriasi nuo praėjusių kartų: pamintos tradicijos, tikėjimas, bene visiškai išnykęs nekaltybės kultas...

Mano senelė dažnai pakartoja, kad prieš dešimtį metų viskas buvo kitaip, kad jaunimo pramogos buvo grįstos ne grėsmingu alkoholio kiekiu, o pokštais, šokiais, įdomiomis istorijomis. Ir nors žmonės dažniausiai buvo neturtingi, neturėjo ko valgyti (ypač kaimuose), dažnai sirgo bei neturėjo vaistų, visi buvo laimingi ir išgyvendavo iki 80-90-ies metų. Šiandien yra normalu išgirsti, jog žmonės miršta 50-60-ies, o neretai ir 40-ies. Labai dažnai mirties priežastimi gydytojai įvardija alkoholio perdozavimą...

Žinoma, vaikui dar yra labai svarbus tėvų pokalbis su juo, nes iš patirties galiu pasakyti, kad rėkimas ir bausmė, apribojant prieigą prie interneto bei draudimas išeiti į lauką – ne išeitis. Tai dar labiau paskatina elgtis blogai. Su jaunu žmogumi reikia kalbėtis apie protingą naudojimąsi internetu, turiningą laisvalaikio praleidimą, nes bent koks laisvės apribojimas dažniausiai paskatina elgtis taip, kaip tėvai nenorėtų.

Tėvai galėtų daugiau susimąstyti apie vaikų užsiėmimus ir riboti ar net drausti tokio tipo žaidimus, kuriuose yra daug smurto bei žudynių, turėtų aiškinti vaikams, kaip svarbu galvoti apie gyvenimo vertybes bei gerai mokytis.

Motinos Teresės manifeste rašoma - „gyvenimas yra skola“. Ne kasdien ateina žmogui suvokimas, kodėl gyvenimas yra skola. Pirmiausiai išgirdę tą žodį žmonės galvoja apie pinigus (tai dar viena propaganda, vyraujanti kompiuteriniuose žaidimuose), nors jo reikšmė šiuo atveju yra daug didesnė. Jos žodžiai priverčia susimąstyti. Tikriausiai tik pasiekęs bedugnę, žmogus pasvarsto: o gal pinigai yra tik paprastos šiukšlės dvasiniame žmogaus pasaulyje? Gal jų vertė ten yra nulinė?

Nenuginčijamai pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis buityje, tačiau daugelis žmonių (tarp jų ir palaimintoji Motina Teresė) išgyveno, turėdami labai minimalią sumą jų. Jei tai įmanoma, gal tai nėra taip jau svarbu? Gal žmonės pervertina tai, ko nereikėtų? Pasaulyje vyrauja nuomonė, jog pinigai greičiausiai atneša laimę ir šis stereotipas vargu ar pasikeis, tačiau mano tikslas – suvokti pinigų vertę. Dievas nesako „neturėk pinigų“, jis moko būti turtingais, bet neišpuikti, o tai – sudėtingas kelias. Dažnai žmogus taip ir nesiryžta juo eiti. Problema yra per didelis sumaterialėjimas visose gyvenimo srityse: mokykloje, buityje bei asmeniniame gyvenime.

Dievas sako, kad svarbiausia yra tikėjimas – visa kita bus duota, tai gal tikėjimas ir yra tas pagrindinis laimėjimas gyvenime, nes tikinčiųjų šiandien vienetai. Bažnyčiose galima sutikti daugiausiai senyvo amžiaus žmones arba mergaites, o vaikinai iškelia kiek kitokias savo vertybes...Dabartinės kartos jaunimas gali įsisavinti ir suprasti daugiau, tačiau kas juos stabdo?

Jaunimas (ypač vaikinai) pamažu klimpsta į alkoholizmo liūną. Kiek žinau Lietuvoje vaikinai pradeda gerti dar būdami pilnai nesubrendę, maždaug 14-15 metų. Kaip žinome alkoholis kenkia sveikatai ir skatina priklausomybę, dėl to daugelis paauglių tiesiog pasiduoda jo daromai įtakai. Tai kokia augančios kartos ateitis?

Šiandien televizijoje propaguojami video klipai (tiek jaunuolių, tiek suaugusių žmonių) , verčia sunerimti: viešai apsinuoginę žmonės, nutolę nuo tikėjimo, nuo vertybių, rodosi prieš kameras. Tai koks tai autoritetas ir pavyzdys jaunimui? Jie atvirai demonstruoja savo turtą (viename video klipe teko matyti vaikiną, valgantį pinigus), o vėliau gauna už tai didelį užmokestį. Argi tai nėra banalu? Šiuo atžvilgiu pinigai – kaip užmokestis „šiukšlėmis“. Argi šiukšlinas elgesys nusipelno kitokio atlygio? O tokius įrašus peržiūri bent keletas milijonų žmonių. Daugiausiai jaunimo. Savo ruožtu tai įteigia augančiam asmeniui, kad pinigai yra viskas, jie tampa viso gyvenimo pagrindu.

Nusistovėjusi druska ant opios gyvenimo žaizdos nė nesiruošia tirpti, išgrauždama žaizdoje dar didesnius plotus. Kur vanduo, išvalysiantis žaizdą šiandien? Visi šie įvykiai yra paremti dideliu skausmu, kurio prigimties dažnas nesuvokia dėl visuomenėje prigijusio „bandos“ jausmo. Žmonės turėtų dirbti kaip bendruomenė, o ne kaip banda. O banda nuo bendruomenės skiriasi tuo, kad bandoje visi viską daro vienodai, o bendruomenėje - bendradarbiauja.

Nors negalima sakyti, kad Lietuvoje visiškai nėra doro ir tikinčio jaunimo. Yra vaikų, rodančių gerą pavyzdį savo bendraamžiais, visa problema tame, kad iš tokių vaikų dažniausiai būna pasityčiota...

Problemos išeitis priklauso nuo kiekvieno asmens asmeninės nuomonės apie visa tai, tačiau blogų pavyzdžių (televizijoje, žiniasklaidoje) šiandien daugiau negu reikia, todėl tėvai turėtų labai rimtai sunerimti dėl savo vaiko laisvalaikio, mokslo bei augimo aplinkos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!