aA
Kadangi ne taip lengva „susimatyti“ su visais lietuviais, tai bent jau pakviesiu jus susimąstyti. Ne apie laiku nesumokėtus mokesčius, artėjantį kursinio rašto darbo grąžinimo terminą ar dar bala žino ką. Šio straipsnio pagrindinis tikslas – rašyti ne apie balos ir jos gyventojų išmintį, o apie gerokai svarbesnius ir aktualesnius klausimus, kurie, kaip ir įprasta Lietuvoje, veikiau yra nutylimi, nei viešinami. Šis mano straipsnis skirtas lietuvių tautos išlikimo klausimui nagrinėti bei pasiūlymams, ką turėtume daryti.
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Vyraujantis diskursas

Dažniausiai visos temos apie emigraciją susideda iš kelių variantų: sėkmės istorijos, nesėkmės istorijos ir galiausiai – lietuvių išnykimo. Dažniausiai apie emigraciją mėgstame kalbėti skaičiais. Pavyzdžiui, tyrimų agentūra „Sprinter tyrimai“ yra nustačiusi, kad iš Lietuvos emigruoti ketina 25,4 proc. žmonių.

Pasauliniu mastu vykdytas tyrimas „Decoding Global Talent“ apklausė 200 tūkstančių žmonių iš 189 valstybių. Žinoma, kad tokiame tyrime dalyvavo ir lietuviai kartu su „pusbraliukais“ estais ir čekais, kurie turi net iki 70 proc. galvojančių emigruoti tautiečių. Šiek tiek už mus aktyvesni yra lenkai, kurių net 80-90 proc. susimąsto apie emigraciją. Vis dėlto, norisi būti optimistu ir pastebėti, kad vienas dalykas yra susimąstyti apie emigraciją, antras – ketinti emigruoti ir trečias – emigruoti.

Tai apie ką tuomet turėtume susimąstyti? Akylas skaitytojas jau veikiausiai pastebėjo, kad nors ir pripažįstu emigracijos grėsmę, tačiau ketinu žvelgti į ją šiek tiek kitu kampu. Manau, kad viena didžiausių grėsmių, kuri tikrai ne vieną šeimą priverstų palikti Lietuvą, yra XXI a. galimai pasikartosiantys XX a. įvykiai. Niekas kitas taip nepaskatina emigracijos augimo, kaip bėgimas nuo sužvėrėjusių okupantų. O jei nebėgsi, tavęs lauks kelionė traukiniu į Sibiro tolius.

Žinoma, yra trečias kelias, kurį pasirinko mano protėviai – paimti ginklą į rankas ir eiti į mišką. Dar vienas kitas veikėjas gali sėkmingai pakolaboruoti ir padaryti neblogą karjerą. Nuojauta kužda, kad susiklosčius tokiam scenarijui mes pamatytume didelę dalį dabartinio politinio elito. Kad ir kaip nesmagu pripažinti, tačiau būtent su tuo susidurtų Lietuva, jeigu Vladimiras Putinas nuspręstų žengti į Baltijos šalis. Nors NATO vykdytų savo įsipareigojimus, tačiau, kaip pastebėjo vienas žinomiausių karo filosofų Carl von Clausewitz savo veikale „Apie karą“, „Karą nėra taip lengva pabaigti, kaip pradėti.“ Žodžiu, tiesa labai paprasta: jeigu kyla karas, mūsų šalį paliktų daugybė žmonių, ir tai neabejotinai yra didžiulė grėsmė tautos egzistencijai. Štai apie ką mes pirmiausia ir turėtume susimąstyti. Apie egzistencines grėsmes ir jų prevenciją.

Ką galime padaryti?

Vienas pagrindinių žingsnių, kurį turėtume žengti tam, kad išliktume kaip tauta, yra emigrantų pripažinimas. Šiandien, kaip tiksliai pastebi VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius, „Į išvažiuojančius žmones mes žvelgiame, kaip į išdavikus“.

Mums palikti Lietuvą yra tolygu nusikaltimui, o ne nelaimei. Šis ciniškas požiūris suformuotas LTSR laikais ir visiškai svetimas mūsų tautai, kuri po pasaulį blaškėsi dėl Hitlerio ir Stalino tironijos, o ne dėl kažkokių arogantiškų įgeidžių. Taigi, privalome pripažinti emigrantus ir į mūsų šalį sugrąžinti bent jau jų idėjas, jeigu ne juos pačius. Tai padaryti galime vienydamiesi ir atgaivindami ryšį su išeiviais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lenkai turi, o lietuviai – per mažai: ar tai vis dar visuomenę skaldantis reiškinys? (6)

Važiuojant per Lenkiją kiekviename mieste ir miestelyje galima pamatyti Solidarumo gatvę....

Studentei darbo paieškos Lietuvoje baigėsi fiasko: darbdaviams esame tik pigi darbo jėga (158)

Vilnius ir Kaunas, populiariausi Lietuvos mokslo židiniai ir kultūros pažibos, kasmet tampa vis...

Lietuviams kelionė mikroautobusu iš Olandijos virto pragaru: išsekęs vairuotojas vos nepražudė (204)

Dažnai tenka keliauti į užsienį autobusais arba lėktuvais, nes dirbu turizmo sferoje, tačiau...

Parduotuvės vadovė darbuotoją vadino „lope“ ir „nenormalia“: jaučiausi nepilnaverčiu žmogumi (68)

Prieš kelis mėnesius nusprendžiau įsidarbinti sporto prekių parduotuvėje Šiauliuose....

Vyrui atsivėrė akys, kai žmona pasiūlė išbandyti seksą trise (66)

Dar beskaitant straipsnį „Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė...

Top naujienos

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (257)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (28)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Knygų mugėje – jausminga Ramanausko-Vanago dukros kalba: jo auka nebuvo beprasmė (1)

Šeštadienį Knygų mugėje buvo pristatyta istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Aš esu...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (108)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Putinas apleido labiausiai palaikiusią rinkėjų dalį, pasekmės gali būti neprognozuojamos (376)

Rusijos prezidentas buvo iš paprastų žmonių kilęs vyrukas. Tačiau paprasti žmonės ėmė...

Prezidentiniuose reitinguose ryškėja du lyderiai (2504)

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai palaikymo sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda , už jo...

Žvilgsnis į turtingiausių žmonių istorijoje santuokas: vienų – tarsi pasakos, kitų – kupinos skausmo

Turtingi žmonės, kaip ir visi kiti, įsimyli ar nustoja mylėti, o jų santykiai – ne mažiau...

Paneigė sovietinės nostalgijos mitus: tais laikais mūsų pramonė klestėjo, po to ją sunaikinom ir nieko nebesukūrėm (2713)

Vienas iš gajausių mitų yra mitas apie Lietuvos pramonės likimą. Jeigu keliais žodžiais, ją...

Specialistai perspėjo dėl sparčiai populiarėjančių jauno kraujo injekcijų

Jungtinių Valstijų valdžia perspėja: garbaus amžiaus žmonės neturėtų mokėti pinigų už...

Skandalingiausios Lietuvos kultūros istorijos: Ivaškevičius tikrai nebuvo pirmas (29)

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ į Lietuvos kultūros istoriją įeis kaip sukėlęs...