aA
Gyvename šiuolaikiniame demokratijos proceso „užliūliuotame“ pasaulyje. Daugelis valstybių, orientuotų į Vakarus, vadovaujasi pagrindiniais demokratijos įgyvendinimo principais. Ne išimtis ir Lietuva, kuri deklaruoja esanti demokratiška valstybė.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šalis, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba valdovui – demokratiška. Kalbant paprastai, demokratija – liaudies, tautos valdžia turinti svarų žodį šalies, grupės valdyme vadovaudamasi demokratijos principais. Tokiais principais vadovaujasi ne tik šalys ar atskiros grupės, bet ir visos valstybėje esančios institucijos, jeigu pati valdžia pripažįsta demokratinį valdymą ir jo principus.

Atviras ir laisvas – toks yra demokratijos įgyvendinimo principas. Norėčiau kukliai pažvelgti į švietimo įstaigų – mokyklų – skelbiamą demokratijos įgyvendinimą. Kaip mokyklose yra suprastas demokratiškas valdymas, mokyklų savivaldos reikšmė? Ar šiuolaikinė mokykla suteikia visapusišką, laisvą ir atvirą savivaldą kiekvienai mokykloje esančiai bendruomenės grupei: mokytojams, administracijai ir mokiniams? Kam mokykloje priklauso „valdžia“?

Pirmo klausimo apie savivaldos samprata ir jos reikšmę mokykloje, atsakymas, žinoma, nėra vienareikšmiškas, tačiau pabandysiu tai apžvelgti bendrais bruožais. Visų pirma, savivalda – gražiai skambantis, biurokratų mėgiamas apibrėžimas toli gražu nėra visateisiškai pritaikomas šalies mokyklose. Teisiškai kiekviena mokykla savivaldos funkcijas nustato pagal poreikius. Todėl nuo mokyklos administracijos poreikio priklauso, kaip bus taikoma teisė savarankiškai tvarkytis pagal vietos, valstybės įstatymus.

Kaip ir minėjau, apibrėžimo pritaikymas priklauso nuo mokykloje patvirtintų nuostatų, kurios yra pagrindinis ir pamatinis „įstatymas“, todėl kiek savivalda yra laisva, nustato nuostatai, kuriuos dažniausiai tvirtina mokyklos taryba. Tokiai tarybai didžiulę įtaką gali daryti mokyklos administracija, siekdama nuostatus pakreipti sau tinkama linkme, t.y. mokykloje suvaržyti besireiškiančių asmenų įstatymines galias. Nors teoriškai administracija turėtų tik stebėtojo teisėmis dalyvauti šios tarybos veikloje. Taigi, mokykloje savivaldos galias reguliuoja nuostatai, kuriuos tvarkingai prižiūri kartais demokratijos vengianti, norinti viską laikyti savose „gniaužtuose“ administracija.

Šis stiprios rankos valdymo tipas turi dvi puses. Viena, tai kad tu kaip vadovas gali būti atsipalaidavęs, nes sprendimai be tavo žinios priimami nebus, tačiau kita kiek skausmingesnė pusė yra ta, kad visi pas tave dirbantys žmonės visuomet yra sukaustyti baimės ir tobulėti turbūt sąmoningai jau nebenori. Tuomet kaip suvokti savivaldos principą, kuomet ji yra tik teorinė? Čia ir slypi didžioji mįslė. Atsakymas, tikriausiai būtų „kuklus“: būk teorinis savivaldą įgyvendinantis mokyklos bendruomenės narys. Negaliu teigti, kad tai vyksta visose mokyklose Lietuvoje, tačiau praktiška realybė yra tokia.

Antrasis klausimas praktiškai jau atsakytas, bandant paaiškinti pirmąjį, tačiau vis dėl to panagrinėkime atskiras grupes mokykloje. Mokytojų savivalda – daugeliui turbūt negirdėtas reiškinys. Iš tiesų tokia savivalda, manau, egzistuoja, bet taip pat tik administracijos prižiūrimiems nuostatams leidus. Jeigu jūsų mokykloje administracija nuostatose nepažymėjo, kad mokytojų taryba sprendžia savos kompetencijos klausimus, tikriausiai turite sąlyginę savivaldą.

Dažniausiai mokytojai, bijodami administracijos nepasitenkinimo, suvaidina nieko nemačiusius ir negirdėjusius apie kažkokią savivaldą, ir gyvena po mokyklos administracijos padu. Ta vadinamoji kontrolė, primenu, nėra demokratijos požymis, nes, pripažinkime, sveika kontrolė kiek skiriasi nuo kontrolės, siekiant vienvaldystės. Tokia kontroliuojama savivalda pritaikoma ir moksleiviams, jei pastarieji neturi supermamyčių ar tėvelių, kurie savo teises žino geriau už patį gerbiamą teisininką.

Mokinių savivaldą stengiasi vystyti jaunimo nevyriausybinė organizacijos, kurios nėra tiesiogiai saistomos nuostatų, ribojančių bet kokią saviveiklą. Dėl šių priežasčių moksleiviai, kurie yra aktyvūs, tačiau prislopinti mokykloje dėl per didelio „žinojimo“ apie savivaldą, savo smalsumui vietą suranda ir puikiai įgyvendina visus savo siekius, paremtus demokratijos principais, tokiose organizacijose. Problema – mokykla tampa įstaiga, kurianti uolų, be nuomonės ir ambicijų, „prikimštą“ teorinių žinių žmogų. Be kultūros, kritinio mąstymo, gebėjimo susivokti begaliniame informacijos sraute, tokiam žmogui modernėjimo kelias yra uždarytas.

Mes tampame užburto pramogų rato aukomis. Taigi, mokykloje, kuri turėtų skatinti jauną žmogų eiti ieškojimo, pažinimo keliu, susipina daugybe dalykų, interesų ir tada jaunuomenė pasimeta, nusprendžia geriau plaukti pasroviui, nes pakeisti situaciją įmanoma taip pat kaip tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Tačiau tenka pripažinti, kad mokytojų pozicija nėra pati geriausia. Jiems dar sunkiau gyventi ir tikėti, kad įstatymai, privilegijuojantys kurti bendruomenės-mokyklos šviesią ateitį su demokratijos prieskoniu, gali tapti tuo įrankiu, su kuriuo galima kalnus nuversti.

Manau, reikia pripažinti, kad demokratija, kuria vadovaujasi mokyklos, yra kiek iškraipyta. Tokia demokratija – dirbtinė lygybė, pernelyg didelė laisvė, netvarka, atverianti kelią tironijai. Tuo keliu į tironiją neretai pasinaudoja administracija. Dėl to kenčia kiti mokyklos bendruomenės nariai. Taigi, čia vertėtų prisiminti, kad valstybės gėris iš tikrųjų yra visos jos narių gėris.

Mokyklos tikslas – bendruomenės narių gerovė. Šio tikslo atsisakius, ji išsigimsta. Toks valdančiųjų asmenų interesas prieštarauja demokratijos prigimčiai. Tada ir prasideda spektaklis „Vaidinkim demokratiją“. Mokyklos užsiimdamos tokia savivaldos įgyvendinimo forma sustabdo mokytojų, moksleivių norą tobulėti, nes vis vien pakeisti gali tik valdžią turintys.

Geriausia valdžia yra geriausiųjų valdžia. Bet kas tie geriausieji? Jeigu generolo laipsnis turi būti suteikiamas narsiausiems ir garbingiausiems karybos srityje, jeigu teisėjo postas turi atitekti teisingiausiems, tai valdžią reikia patikėti išmintingiausiems.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (227)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (18)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (485)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui (4)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę (3)

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (15)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Kunigas savo parapijiečius šiurpino „Porsche“ automobiliu, kurį traukė įkinkyti mažamečiai vaikai (23)

Maltos Gozo salos kunigas, sukėlęs nemenką skandalą savo sprendimu po parapiją pasivažinėti...

Psichologė išskyrė 7 mąstymo įpročius, kurie nėra teisingi, bet daro įtaką mūsų savijautai (1)

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada...

Skandalingasis rusų milijonierius už dyką atiduoda Kurtinaičio treniruoto klubo akcijas Rusijoje paskelbtas bankrotas (1)

Skandalingais pareiškimais ir elgesiu pagarsėjęs rusų milijonierius Dmitrijus Gerasimenka...

Išrinkta „Dydžio (r)evoliucijos“ nugalėtoja: filmavimo metu įvyko ir sužadėtuvės (18)

Šį trečiadienio vakarą LNK televizijos eteryje paaiškėjo pirmojo Lietuvoje plius dydžio...