aA
Žiniasklaidoje nuolat mirga antraštės apie sveiku protu nesuvokiamus nusikaltimus antraštėmis: „Tėtis iš pykčio kirviu smarkiai sužalojo savo vaiką“, „Konteineryje rastas kūdikio kūnelis“, „Klasiokų patyčios ir tėvų abejingumas privedė paauglį prie savižudybės“. Turbūt visi sutinkame, kad tokių įvykių neturėtų būti.
Nuomonė. Metas pamiršti viduramžių metodus auklėjant vaikus
© Shutterstock nuotr.

Bet jie, deja, egzistuoja ir apie juos mums neleidžia pamiršti negatyvią informaciją nuolat eskaluojančios žiniasklaidos priemonės. Straipsnyje nenagrinėsiu kokios šio smurto priežastys, nes tema išties plati. Verčiau aptarsiu pozityvaus auklėjimo naudą ir kodėl švietimo bei pedagogikos humanizavimas mums turėtų būti aktualus.

Programos „Renkuosi mokyti!“ 2012 m. vasaros mokymo stovykloje iš gausybės lektorių vestų seminarų labiausiai įstrigo psichologės Aušros Kurienės seminaras apie paauglių psichologijos raidos etapus. Paklausus pranešėjos kokią literatūrą rekomenduotų šiuo klausimu, atsakė, kad vertėtų paskaityti J. Gray knygą „Vaikai kilę iš dangaus“. Daugeliui šis autorius turbūt labiau pažįstamas dėl savo bestselerio „Vyrai kilę iš Marso, moterys iš Veneros“. Pastarosios knygos neskaičiau, tad negaliu vertinti. Tad kodėl užsiminiau apie knygą „Vaikai kilę iš dangaus“?
Knygoje propaguojamas humanizmas vaikų atžvilgiu, pateikiami auklėjimo pavyzdžiai iš ankstesnių laikotarpių ir palyginami su šiais laikais.

Tampa akivaizdu, kad nemaža dalis tėvų auklėja savo vaikus „viduramžiškais“ metodais. Tad kyla klausimas, kas palankiau vaikams jei tektų rinktis iš atlaidžiausių variantų: ar neprogresyvus- savo laikotarpį atgyvenęs auklėjimas, ar tiesiog jokio auklėjimo - t.y. visiškas nesikišimas į jaunos asmenybės raidą? Atsakymą palieku jums.

Pokyčiai požiūryje į auklėjimą pradėję vykti vakarų Europoje po industrializacijos eros, mūsų šalį palietė vos prieš 20-30 m. Tačiau palietė tik iš dalies, nes neįmanoma nepastebėti asocialių šeimų problemų, tieks suaugusių, tiek vaikų patyčių masto ir kt. svarbių problemų. Tad norėtųsi, kad auklėjimo humanizavimo procesas vyktų sparčiau.

J. Gray knyga yra vaikų auklėjimo abėcėlė, kurioje gausu praktiškų patarimų tėvams kaip reaguoti į skirtingus vaikų raidos etapų aspektus. Į tai itin svarbu atkreipti dėmesį, nes dalis tėvų, apskritai nesuvokia raidos etapų egzistavimo, juolab auklėjimo pokyčių svarbos.

Galbūt vertėtų pradėti nuo to, kuo svarbūs psichologijos bei eduklogijos mokslai žmogui, kuo jie gali padėti konstruktyviai ugdant vaiką ar paauglį. Neabejoju, kad šių mokslų pradmenų trūksta ne vienam tėvui, o tai tiesiogiai lemia tarpusavio nesupratimą ir, deja, kartais labai destruktyvius konfliktus. Tad, dar syki, galbūt vertėtų pradėti nuo to?
Tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek Švietimo ir mokslo ministerija karts nuo karto pateikia statistikas ir komentarus apie tobulintinas sritis auklėjime/ švietime. Tačiau konkretesnių darbų, mano manymu, pasigendama. Žinoma, problemų, kurios gausiai kaupėsi Lietuvoje sovietmečiu neišspręsi per kelis metus, bet aktyvesnio progreso požymių adekvačiai reaguojant į visuomenės socialines problemas trūksta.

Galima daug kalbėti (ir džiaugiuosi, kad vis daugiau kalbama) apie švietimo ir auklėjimo svarbą, trūkumus ir tobulintinas sritis. Galbūt tikrai trūksta ryžtingesnių sprendimų socialinėje sferoje? Pavyzdžiui pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius atpratinti nuo pašalpų gavimo nėra lengva, ypač dėl to, kad ne vien Lietuva, bet visas Vakarų pasaulis XXI a. susiduria su šiuo brangiai kainuojančiu (ne vien finansiškai) reiškiniu. Tačiau galbūt šią problemą spręsti galima po truputį keičiant problemiškų asmenų požiūrį į gyvenimą? Visų pirma, per griežtą, bet teisingą išmokų politiką, pagalbą perspektyviems, bet mažiau pasiturintiems asmenims.

Ypatingai pabrėžčiau andragogikos (suagusiųjų švietimo) svarbą. Akivaizdžiai matome, kad psichologijos, edukologijos, ekonomikos, politologijos, teisės žinių plačiajai visuomenei itin trūksta. To pasėkmes matome, mano galva, sveiku protu nesuvokiamose Violetinėse, Skalūnų (...) ir kitose istorijose. Be abejo, parlamento nariuose ir ypač jų politinėje- visuomeninėje veikloje labai puikiai atsiskleidžia visuomenės ydos.

Grįžtant prie J. Gray „Vaikai kilę iš dangaus“, tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kokia linkme reiktų kreipti visuomenę. Apskritai manau, kad ši knyga turėtų būti kiekvienų tėvų bibliotekoje. Žinoma, vien knygų neužtenka, reikia gyvo, nuoširdaus kontakto su žmonėms, parodant, kad galime elgtis ir kitaip, nei su mumis elgėsi mūsų tėvai ir seneliai (kalbu apie ydingą elgesį, tokį kaip smurtas, patyčios, manipuliavimas ir t.t.). Yra daugybė veiksmingų požiūrių apie kuriuos nė nesusimąstome. Svarbiausia, jogšiais laikais galima laisvai domėtis, ieškoti ir iš jų rinktis. Parodyti šiuos pasirinkimų variantusir padėti teisingai apsispręsti pažeidžiamiems asmenims yra be galo svarbu.

Neabejoju, kad švietimo vaidmuo sprendžiant socialines ir auklėjimo problemas yra esminis. Kuo daugiau žmonių tai suvoks, tuo greičiau išbrisime iš prietarų ir raganų medžioklės laikų taip spartindami švietimo/ auklėjimo humanizavimą, kurio naudą įrodžiusios Skandinavijos valstybės pirmauja pasaulyje šioje srityje. Klausimai, kiek laiko ir kokių sprendimų mums dar trūksta, tegul lieka kiekvieno apmąstymui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Praėjus vos pusmečiui po vedybų – skyrybos, atnešusios naują, bet uždraustą, meilę (23)

Viskas prasidėjo, kai aš stovėjau prie altoriaus. Buvo įprastos vestuvės, svečiai, vaišės....

Vyro kankinta moteris pasakė „stop“: valstybė padeda tik alkoholikėms ir neprižiūrėtiems vaikams (127)

Norėčiau pakomentuoti dabartinę situaciją Lietuvoje iš besiskiriančios mamos pozicijos. Kaip jau...

Po tragedijos našlė ramybės ieškojo bažnyčioje, bet viską apvertė ryšys su kunigu (56)

Uždrausta meilė kiekvienam reiškia kažką labai trokštamo, tačiau nepasiekiamo. Vis dėlto...

Moteris papasakojo apie savo meilę Martynui Starkui: sekėme paskui jį net iki buto durų (49)

Tikiuosi, jis skaitys šį tekstą ir šypsosis, nes aš šypsausi jį rašydama.

Iš pažiūros idealios šeimos skyrybų paslaptis: pažvelgę į mane gatvėje – nesuprastumėt (17)

Jei pažiūrėsite į mane iš šono, tikriausiai neužkliūsiu jums kaip kažkokia kitokia,...

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (34)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (32)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (1)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (231)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (105)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (18)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (98)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (16)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (53)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina