Galiu drąsiai teigti, kad tai buvo pats geriausias renginys mano gyvenime. Tikrai, Egio žodžiais tariant, buvo „labai daug šviesų ir garso“ ir tai buvo labai įspūdingas šou, kuris, mano manymu, pranoko netgi pačios ekstravagantiškiausios amerikietės Lady Gagos pasirodymą.

Pirmiausia, Egidijus tokiam koncertui surado tokius rėmėjus kaip viena garsi kelionių agentūra. O būtent tai jau pasako labai daug. Ar kuris nors kitas lietuvių atlikėjas galėtų rasti tokius rėmėjus? Žinoma, ne visiems reikia tiek daug šviesų ir tiek pat garso. Tačiau pripažinkime, kad be tokių rėmėjų nieko panašaus mes nebūtume pamatę. Nuo visų efektų tiesiog raibo akys, buvo galima žiūrėti dar mažiausiai 3 paras, kaip keičiasi nuostabūs spalvų tonai, ir buvo tikra palaima ausims, nes garsas buvo sustyguotas nepriekaištingai. Ir visi „Sel“ muzikos fanai, atėję paklausyti savo dievaičio muzikos, žinojo, kad viskas bus tobula.

Beje, manau, kad visi „Sel“ pasirodymai, pradedant nuo garsiųjų „Grand Show“, yra be galo įspūdingi ir tarsi neprilygstami niekam. Visi bilietai išgraibstomi iškart, patekti į koncertus norinčių atsiranda kasmet vis daug daugiau ir bėda tik ta, kad pavyksta toli gražu ne visiems. Vieniems dėl lėšų stokos, kitiems - dėl užimtumo, o tretiems tiesiog nepasiseka dėl pačių bilietų trūkumo. Bet mes juk tvirtai žinome, kad tikrieji gerbėjai bet kokiomis priemonėmis pateks į koncertą ir tikrai nepraleis progos pamatysi savo garsųjį numylėtinį dar ir dar kartą. Be to, pats Egidijus labai myli savo gerbėjus. Juk ne veltui išsirinko pačią didžiausią Lietuvos areną tokiam galingam ir didingam pasirodymui. Vien jau reklamos kompanija padarė savo. Koncertas buvo reklamuojamas nuo pat vasaros pabaigos. Prie bilietų jau nuo tada driekėsi milžiniškos eilės ir žmonės pirko netgi po 20 vienetų iškart. Ar kas nors matė kur nors kitur tokį masinį pamišimą? Manau, kad ne.

Ir visai nesvarbu, kad Egis yra bene didžiausias skandalistas Lietuvoje. Tai kam nors netyčia vožteli, tai atsisako koncertuoti didžiausioje Vilniaus arenoje. Gerbėjai nesmerkia jo už tai ir vis vien kiekvieną kartą eina į koncertus netverdami savo kailyje iš džiaugsmo, kad jis dar kartą surengs didžiulį šviesos ir garso šou, kaip ir visuomet jam tai puikiausiai pavyksta padaryti ir atrodo, kad kasmet vis geriau.

Žinoma, ne vien gerbėjų minios daro „Sel“ lyderį tokį populiarų. Per garsųjį savo koncertą Kaune jis pareiškė, kad Lietuvoje nėra daugiau žvaigždžių, išskyrus jį, ir turbūt daugelis jo gerbėjų tam pritartų, nes manau, kad būtent „Sel“ kuriama muzika tikrai yra išskirtinai profesionali. Visi, kas buvo tame šou, galėjo tuo įsitikinti. Ypač sužavėjo gyvas atlikimas bei bendravimas su žiūrovais.

Na ir kas, kad jo šnekos gali pasirodyti ne visai racionalios, tačiau tai yra mūsų Egis. Ir mes jį mylim tokį, koks jis yra. Turbūt ir daugelis jo gerbėjų sutiktų, kad į koncertus traukia ne tik dėl šou, bet ir dėl skandalo rizikos. Pasakys ką nors Egis tokio įdomaus, ar ne, ar mes kažką į žiūrovus, ar pasiųs toli, ar ne. Įdomu, bet gruodžio 7 dieną nieko jis niekur nepasiuntė ir nieko kompromituojančio nepadarė, bet tai tik įtikino, kad mūsų mylimiausias atlikėjas gali būti ir normalus.

O jo dainų posmai tiesiog vertė kiekvieno širdį plakti smarkiau išgirdus jau pirmuosius garsus ir visą šį stebuklą jis sukūrė pats, dovanodamas gerbėjams ne tik naujausius kūrinius, bet ir pačius seniausius bei kartu ir pačius geriausius.

Ypač intriguoja tai, kad kuo daugiau metų „Sel“ yra scenoje, tuo ši grupė mano galva darosi profesionalesnė. Ne tik muzikos prasme, bet ypač bendradarbiavime su kitais atlikėjais. Vien jau ko vertas jo duetas su neseniai susibūrusia grupe Electronic I. Tai juk stebuklas! Atrodo, tokie paprasti dainos žodžiai apie lietų, bet publiką pavergė akimirksniu. Be to, kalbant apie šios dainos atlikimą koncerto metu Kaune, tai buvo pasaka iš didžiosios „P“. Nebuvo įmanoma net atitraukti akių nuo to, kas vyko netoli scenos. Surengtas konfeti lietus ir mirgantis apšvietimas viso pusės posmo ir priedainio metu padarė tokį nežemišką įspūdį, kurio pamiršti tiesiog neįmanoma. Net sapnuose , atrodo, vaidenasi, kaip daina tęsiasi be galo ir tas lietus vis krinta ir krinta. Vien pamačius buvo taip sunku tuo patikėti, kad koncerto organizatorių fantazija gali siekti toli.

O Monikos Liu balsas sukėlė tarsi sprogimą kūno viduje. Jis buvo toks galingas ir stiprus, kad visi turėjo likti be žado. Pats Egis turėjo šiek tiek nublankti jos šviesoje per dainą, kurią jie atliko kartu. Tačiau tai tik viena dalis to, kaip jis gali puikiai sutarti su kitais vokalistais ir ypač, jei tai yra tokį areną drebinantį balsą turinčios merginos.

Žinoma, galima pagalvoti, kad ir Monika, ir Electronic I net yra daug svarbesni vokalistai už patį Egidijų ir jie puikiausiai apseitų be jo, dainuodami tik dainų priedainius, dėl kurių labiausiai minia ir šėlo. „Sel‘o“ dainų tekstai ne visada juk būna aiškūs visiems ar suprantami, o daugelis jų net nesistengia suprasti ir klausosi bei dainuoja tik tai, kas jiems patinka labiausiai, o tai dažniausiai būna dainų priedainiai. Tačiau be jų nieko ir nebūtų, todėl dažniausiai jo muzika ir yra patraukli tuo, kad viena dalis suprantama labai gerai, o kita - ne, būtent todėl ir išeina puiki „seliškos“ muzikos dermė.

Negalima nepaminėti ir visko, ką matėme scenoje be pačio Egidijaus ir vokalistų. Kiekvienai dainai buvo parengtas atskiras vizualizacijų šou ekrane. Labai nustebino ekrane besisukanti striptizo šokėja. Atrodė, kad ji šoka ne tik ekrane, bet ir ant scenos, nes vaizdas atrodė tarsi filmuojamas tiesiogiai nuo scenos. Vėliau, kai šokėja apsisuko šonu taip, kaip negalėtų realybėje, paaiškėjo, kad tai tik montažas. O ir kiti pasirodymai buvo ne mažiau įspūdingi ir atmintyje dar vis kirba mintis, kad visur buvo įdėta labai daug pastangų bei gerai apgalvoto darbo. Viskas tarsi ištobulinta iki paskutinės dainos sekundės, ko trūksta daugeliui kitų atlikėjų. Tai vadinama labai paprastu žodžiu – profesionalumas. Be jo ir be visos grupės komandos bendro darbo to koncerto iš viso nebūtų buvę.

Na, aš nekalbu apie tai, kas buvo vasarą Klaipėdoje. Tai ne šiaip koncertas pavadinimu „Grupė „Sel pristato išskirtinį savo albumo pristatymą“, bet tai būna „Grand Show Klaipėda“, kuris vien jau tokiu pavadinimu pritraukia žmones, nes žodis „grand“ reiškia didingumą ir išskirtinumą, o „show“ parodo, kad bus ne šiaip koks mažas koncertukas mažai auditorijai ir mažoj arenoj, o tai bus didžiulis, grandiozinis ir vienintelis toks pasirodymas, kuris sukrės visus ir pakraus tarsi geros energijos baterijomis visai likusiai vasarai. Todėl būti ten su tūkstantine minia tiesiog būtina (...).

Dar verta nepamiršti fakto, kad greičiausiai išpirkti visi bilietai ir žiūrovų skaičius pilnutėlėje Žalgirio arenoje nuo šiol yra jo nuopelnas, kurio nepasiekė net užsienio atlikėjai, atvykstantys pas mus net iš labai toli. Kaip jau ir minėjau straipsnio pradžioje, Lady Gagos pasirodymas buvo labai stiprus tiek garso, tiek efektų požiūriu, bet po Kaune vykusio „Sel“ koncerto tai man tarsi liko kažkur giliai užmaršty.

Ir koks vis dėlto yra didžiausias „Sel‘o“ pliusas? Ogi tas, kad jis dainuoja tik lietuviškai. Jis neišduoda savo kalbos, neiškraipo jos, tik kai kai kur panaudoja anglų kalbos žodžius, bet visas savo mintis reiškia tik gimtąja kalba. O jo dainų tekstai tikrai labai paprasti, bet kartu ir pripildyti labai gilių bei filosofinių minčių. „Neskubėk, sustok išeit, šita akimirka žavinga kur skubi?/Jeigu dovanosi šypseną, tegul tos ašaros į niekur krenta/Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy/ Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka“.

Taigi, Egidijui Dragūnui tikrai vieno gyvenimo neužteks nei likti tokiai didžiulei žvaigždutei mūsų lietuviškoj padangėj, nei mums jo naujų dainų bei pasirodymų kiekvieną dieną laukiantiems gerbėjams.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!