Automobilių mokestis, vienok, Lietuvos kontekste man toks vienas iš idiotiškiausių atrodo. Ir paprastai kalbant apie šį mokestį paaiškėja trys argumentai:

1. Automobilių mokestis yra gerai, nes tokia kitų šalių praktika, taip sako TVF (Tarptautinis valiutos fondas) ir todėl, kad Lietuvoje per mažai apmokestintas turtas.

Pirma, kad kažkas yra daroma „kitose šalyse“, yra ne argumentas tol, kol šalia nepateiki motyvų ir pagrindimo, kodėl tos „kitos šalies“ modelis tiks Lietuvoje. Be pagrindimo su šiuo argumentu galima „prastūminėti“ bet kokias nesąmones. „Kitos šalies“ praktikos negalima išimti iš konteksto: taip, kitos šalys gal apmokestino senus automobilius, bet gal jos subsidijuoja naujų automobilių įsigijimą? Ir apie kurią būtent šalį mes kalbame? Ar toks mokestis toje šalyje pasiteisino? Jei pasiteisino, tai kokiu būdu, kokie tikslai buvo pasiekti? Tikriausiai ir patys „kitos šalies“ argumento autoriai nežino.

Antra, gerai, taip sako TVF, bet mūsuose mėgstama politkorektiškai nutylėti, ką turi omenyje TVF, siūlydami apmokestinti turtą – pabrėžiama, kad Lietuvoje yra didelis pajamų apmokestinimas. Argumentas nėra tas, kad, jei Lietuvoje didelis pajamų apmokestinimas, turi būti didelis ir turto apmokestinimas. Logika turėtų būti tokia: valstybė turi paskaičiuoti, kiek reikia apmokestinti turtą, kad būtų galima surinkti biudžetą ir kartu sumažinti pajamų apmokestinimą. Vaizdžiai tariant, pinigus nuo vienos svarstyklių lėkštelės permesti ant kitos, išlaikant pageidaujamą balansą. Bet greta ketinimo įvesti turto mokesčius, negirdžiu nieko apie ketinimus mažinti pajamų apmokestinimą. Veikiau priešingai, trysčiojama apie progresinius mokesčius. O čia ir vėl suspindi kvailumas.

Progresiniai mokesčiai, mano nuomone, tikslingi ir socialiai teisingi tada, kai šalyje yra pakankamai didelis skaičius dideles pajamas gaunančių darbuotojų. Tada tu gali atleisti nuo mokesčių visiškai minimumą uždirbančius, o uždirbantys daugiau moka daugiau iš solidarumo. Visais kitais atvejais, mano galva, tai yra paprasčiausias skurdinimas tų žmonių, kurie sugebėjo dirbti ir uždirbti (ne iš pelno ar dividendų, bet savo darbu) didesnį atlyginimą, skurdinimas žmonių, kurie yra ne tik geri specialistai, bet ir kurie dirba pas gerus (sąžiningus, teisingus) darbdavius, kurie nesibodi įvertinti gero darbuotojo jo kvalifikaciją atitinkančiu užmokesčiu.

Taigi rezultatas toks, kad mokesčiai nuo pajamų geriausiu atveju liks, kokie buvę, t.y. dideli, arba dar didės dėl progresinių mokesčių įvedimo, plius dar mokėsime turto mokesčius, nes taip sako TVF (...).

2. Automobilių mokestis yra gerai, nes automobiliai teršia aplinką ir už tai reikia mokėti.

Šiaip aš nesu prieš ekologiją, bet esu prieš manipuliavimą ekologija ir eko-šalininkais. Imkime statistinį Lietuvos gyventoją su statistiniu 10 metų senumo kibiro spalvos „VW Passatu“ (1.9TDI). Yra bendrovių, kurios tikrai ne medelius augina, didieji miestai šildosi kūrendami iškastinį kurą, bet ne, šitas tūlas lietuvis su savo automobiliu yra didžiausias teršėjas ir turi už tai mokėti. Gerai, tarkime, visi turime nusipirkti savo „taršos leidimą“. Bet kad toks „ekologinis mokestis“ būtų pagrįstas ir teisingas, turėtume mokėti už faktinę taršą. Taip, statistinis gyventojo pasatas, su kuriuo statistinis gyventojas vežioja savo du vaikus į mokyklą ir su žmona važiuoja į darbą miesto centre iš miegamojo rajono miesto pakraštyje, teršia daugiau ir labiau nei statistinio pensininko 15 metų senumo „VW Polo“ (1.1; benzinas), su kuriuo pensininkas – tik į sodą savaitgaliais ir į kapines. Taigi „ekologinis mokestis“ turėtų priklausyti nuo to, kiek tavo automobilis išskiria taršos ir kiek kilometrų per metus tu nuvažiuoji.

Jei dūmingumą dar galima be papildomų investicijų išmatuoti techninės apžiūros metu, tai va su nuvažiuotais kilometrais jau yra sudėtingiau (na, juk pas visus „rida tikra“). Todėl siūloma eiti paprasčiausiu keliu ir mokestį nustatyti pagal automobilio amžių, pavyzdžiui. Bet juk ekologija yra ne vien tarša, o ir tvarus vartojimas. Kitaip tariant, jei perki dėvėtus drabužius, baldus, tai tu ekologiškas, nes neskatini besaikės gamybos ir neišmeti dar visai gerų daiktų. Tik kažkodėl automobiliams tvarus vartojimas negalioja. Tiek automobilių gamyba, tiek senų automobilių utilizavimas generuoja taršą ir atliekas, tam naudojama energija ir t.t. Taigi, jei mano automobilis yra techniškai tvarkingas ir prižiūrėtas, nors ir senas, kodėl turiu mokėti didelį „ekologijos“ mokestį? Juk tai tvarus vartojimas!

Kitas dalykas yra to „ekologijos mokesčio“ panaudojimas. Niekur negirdėjau, kad mokestis bus skiriamas medeliams sodinti. Jei jau renkame „ekologijos mokestį”, jis ir turi būti skirtas aplinkosaugai, o ne metų pradžioje „perskirstomas tarp eilučių” ir nukeliautų valstybės tarnautojų algoms kompensuoti. Su šituo pačiu ekologijos argumentu galime ir PVM maistui padidinti iki 30 procentų ir sakyti, kad čia ekologijos mokestis, nes žmogus yra biologinės taršos šaltinis.

3. Automobilių mokestis yra gerai, nes atnaujins automobilių parką.

Šitas mano mėgstamiausias. Nežinau, kai reikia šitą sugalvoti. Bet tikriausiai yra dalis žmonių, rimtai galvojančių, kad žmonės perka 10 metų senumo automobilį, o ne naują „Maserati“ arba – būkim novatoriški – „Teslą“, ne dėl lėšų trūkumo, o dėl kažkokių kitų vidinių paskatų, kurias būtų galima „išmušti“ įvedus mokestį.

Prisiminkime mūsų statistinį gyventoją su pasatu, kuris turi žmoną, du vaikus ir šunį. Tarkime su žmona jis gauna po vidutinę algą. Tarkime, jie dar moka būsto paskolą. Didelės rinkos analizės neatlikau, bet atsidarius vienos markės automobilio lietuvišką puslapį man pardavėjai siūlo „akciją“ – mėnesnė įmoka nuo 199 eurų už modelį, kuris tiktų šeimai su dviem vaikais ir šunimi. Bet čia yra suma „nuo“ (tikriausiai už bazinę komplektaciją be radijos ir kilimėlių), ir tai jau pakankamai nemažai šeimai su vidutine alga, dviem vaikais, šuniu ir būsto paskola. Kartu su nauju automobiliu laukia dar visa puokštė išlaidų: kasko-šmasko, remontas ir priežiūra – tik autorizuotam servise, o ne pas kaimyno Antano brolį servise, kur turi VIP kliento statusą ir Antano brolis „nechaltūrina“, nes tu Antano kaimynas, o Lietuva – „švogerių“ kraštas. Aš neabejoju, kad bet kuris statistinis tėtis su dviem vaikais ir šunimi mielai įsigytų naują automobilį, bet statistinis tėtis supranta, kad jo ir jo žmonos vidutinės algos tikrai neužteks išlaikyti naują automobilį. Be to, automobilis – ne butas, tai nėra investicija. Automobilio vertė krenta ne tik su kiekvienu nuvažiuotu kilometru, bet ir su kiekviena minute, kurią tas automobilis stovi kieme. Jei paliksi naują automobilį kieme, ryte rasi nubraižytais šonais arba nerasi visai. O va kai kibiro spalvos automobilis pasiekia tam tikrą amžių, jo gali net neberakinti...

Bet parko atnaujinimo šalininkai čia gali rasti dar kvailesnį pasiūlymą: padaryti automobilių mokestį, pavyzdžiui, 300 eurų per mėnesį. Taip, tada bus tas pats, ar mokėti mokestį, ar pirkti naują automobilį lizingu. Bet realybėje greičiausiai bus taip: nedidelė dalis tikrai nusipirks naujus automobilius, o tada atsiras pora gudručių, kurie užregistruos savo automobilius užsienyje, galiausiai praktika išplis: kaip dabar pilna bendrovių, įdarbinančių Norvegijoje, taip tada bus pilna bendrovių, registruojančių jūsų automobilį Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ar kitur pagal pageidavimą. Rezultatas bus toks, kad automobilių parkas beveik „neatjaunės“, mokesčių bus surenkama mažai, nes visi automobiliai bus suregistruoti pakeliui į „Biedronką“, o jo administravimas kainuos daug, todėl sukę apsisukę ieškosime, kas čia dar pas mus mažai apmokestinta.

Negana to, kad įvedus automobilių mokestį anksčiau išvardintos problemos nebus niekaip išspręstos, bet po visų lengvatų pensininkams, vaikams, nėščiosioms ir bedarbiams, liks koks šimtas žmonių, realiai tą mokestį mokančių, o jo administravimui bus įsteigta nauja institucija, nupirktos patalpos, baldai, kompiuteriai ir įdarbinta penkiolika valdininkų. Bendrovės toliau terš orą, bedarbiai važinės supuvusiais kledarais, valstybės biudžete žiojės riestainio skylė, o 141 galvos Seime trins kėdes ir kurs naujas mokesčių idėjas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis, paprieštarauti? Jūsų minčių laukiame elektroniniu paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Automobilis“.