Būna kartais o, bet, tačiau netyčia užkabina kokia nesąmonė, kaip ola ola (kažkokia kažkieno daina), coliukės demotyvacija (tos verksmingos internetinės būtybės, suokiančios apie amžiną meilę ir nusvylimą ją) ar „young, wild and free“ (vėlgi popsinė kultūra).
Apgailėtina? Visai ne, nes tai sukelia kvailas mintis apie visai ne kvailus, o kartais - netgi intelektualius dalykus. Aišku, ne apie aukštąją matematiką, bet pamačius vandens stiklinę, juk dažnas prisimena „mano batai ohoho, nepraleidžia H2O". Ir va, prašau - jau žinome, kas yra H2O.
Arba: „Nelauk idealaus momento. Išrink momentą ir padaryk, kad jis būtų idealus“. Esmė yra akimirkos žavesyje. Nesvarbu, jog prisiminimai gali liūdinti, gąsdinti, skaudinti, gėdinti. Esmė galbūt ir ne pačiame momente. Gal - pačioje momento prisiminimo akimirkoje. Maksimalus idealistiškas idealumas. Kiekvienas pojūtis, išbaigta mintis leidžia judėti į priekį. Tikėtis dar vieno jaukaus prisiminimo prisilietimo.
Ir ką aš norėjau visu tuo pasakyti? Gal gana kištis ten, kur nieko nesuprantame (keiksnoti valdžią, politikus, prekybininkus), keiksnoti kvailas televizijos laidas, gana žvelgti į viską pesimistiškai, matyti vien blogus dalykus. Gana tyliai džiaugtis vien savo laime nematant, kas dedasi visai visai šalia.
Viskas pirmiausia prasideda nuo mūsų požiūrio. Viskas sukasi ratu (ir tikrai ne į vieną pusę). Juk begalinė laimė susideda iš tų mažutėlaičių dalykų, akimirksnių, ne tik ekonominės, socialinės, bet ir geografinės padėties. Toje nedidelėje mūsų šalyje tiek daug gražių vietų, tiek daug gražių dalykų…
Kažkas nepatinka? Keisk, o ne bambėk. Keisk ne mintimis, o darbais! Auk, mokykis, tobulėk. Padėk tobulėti šalia esančiam. Savo protu, žiniomis ir žmogiškumu pakeisi tas erzinančias figūruojančias personas ir viską, kas nėra teisinga.
Pasirodys, galbūt, visa tai kažkokio jaunuolio-idealisto, o greičiau mokyklinukės-idealistės rašliava. To, kuris nėra nieko matęs ir į pasaulį žvelgia pro rožinius akinius (taip taip, ši klišė čia labai tinka). Tačiau, kiek galima skųstis? Ir dar - sėdint anapus kompiuterio ekrano ir rašant bereikšmius komentarus? Viską keičiame savo darbais, brangieji.
Ačiū už dėmesį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!