Sunku būtų paneigti, jog Austrijos elgesį labiausiai paveikė mūsų didžiosios kaimynės įtikinėjimai ir kad Viena greičiausiai susidūrė ne su dilema teisėta/neteisėta (ar bent jau teisinga/neteisinga), o su
apsimoka/neapsimoka. Tačiau yra dar viena problema - ar Austrija, žinodama dėl ko tai daro, iš tikrųjų žinojo KĄ daro?
Prieš kelis metus man teko dalyvauti vienoje mainų programoje ir gyventi vokiečių šeimoje. Pastarieji buvo klaidingai įsitikinę, kad Lietuvos sostinė yra Talinas, o valstybinė kalba - rusų. Dėl tokių „žinių“
kilusį susierzinimą mano veide greitai pakeitė atlaidi šypsena, nes juk negalima pykti ant mielos vokiečių šeimos, paslaugiai atvėrusios tau savo namų duris.
Bet kaip reaguoti į tai, kad ponia H. Klinton „džiaugėsi sugrįžusi į Vilnių“, lankydamasi jame pirmą kartą? Ar vis dar galime tikėti D. Bušo kažkada duotu pažadu ginti Lietuvą? Liūdna (ir gal net šiek tiek gąsdinanti) tiesa yra tai, kad net ir tos valstybės, kurias vadiname partnerėmis ir sąjungininkėmis, šiandien dar labai mažai žino apie Lietuvą. Ne tik apie tai, kur mūsų maža graži šalis yra, bet ir apie jos netolimą praeitį, su kurios vaiduokliais turime kovoti ir šiandien... Ir su kuriais vargu ar pajėgsime kovoti vieni.
Labai gražus mažytis užsienio reikalų ministro žingsnis teisinga kryptimi. Belieka tikėtis, jog užsienio diplomatams padovanotos knygos ir filmai nenuguls dulkėti lentynose, o artimiausiu metu bus perskaitytos ir peržiūrėti. Kartais reikia net rėkti, jei nori, kad tave išgirstų. Juk, kaip sakė Ronaldas Reiganas, ateitis priklauso drąsiems.
Šiomis dienomis pagalvojau, jog gal ne tik atskiriems asmenims ar kompanijoms, bet ir valstybėms reikėtų turėti anketas socialiniuose tinkluose. Tuomet Lietuva galėtų pakviesti draugauti Austriją (ir Norvegiją, Belgiją, D. Britaniją, etc.). Juk susipažinti dažnai būna ne tik malonu, bet ir naudinga. Ir gal ateityje tokių nemalonių situacijų, kaip mano anksčiau minėtoji, pavyktų išvengti: juk viena yra pro pirštus pažiūrėti į įsipareigojimus formaliam partneriui, o visai kas kita - geram bičiuliui. Juk tada tai būtų ne tik verslas. Tai jau būtų asmeniška...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!