aA
Turbūt visi esame girdėję įvairių anekdotų apie Chucką Norisą. Visokiausių minčių apie tai, kaip gamtos dėsniai klauso jo, o ne jis jų. Politika irgi yra toji sritis, kurioje veikia tam tikri dėsniai. Bent jau taip manė tokie pozityvistai, kaip A. Comte. Dažnai tokie dėsniai būna konstitucinės normos, kartais - racionalus elektorato elgesys ir lūkesčiai - pagrindas, ant kurio dabar vienokia ar kitokia forma statomi partijų rinkiminiai pažadai ir, pageidautina, veiksmai.
Chuckas Norrisas
© AP/Scanpix

Kad ir kaip būtų, šie dėsniai vienokia ar kitokia forma veikia ne tik valstybės politinį gyvenimą, bet ir kiekvieno iš mūsų. Tačiau Lietuvoje (kas jau visai nebestebina) laikas nuo laiko atsiranda tokia politinė jėga, kuri mano, kad Konstitucija nėra dėsnis, kuriam turi paklusti politikas. Tokia politinė jėga dažnai galvoja, o dar dažniau, mano nuomone, - manipuliuoja žmonėmis mėgindama įrodyti, kad saulė teka Vakaruose. Nors mūsų mylimoje tėvynėje ir gausu tokių jėgų, kurios nusipelnė Lietuvos politikos Chucko Noriso nominacijos, šį apdovanojimą skiriu Kristinai Brazauskienei (...).

Kodėl Kristina?

Aišku, daugeliui gali kilti racionalus ir pagrįstas klausimas: kodėl būtent ši politikė (vadinu ją taip todėl, kad ji yra kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimą) nusipelnė tokio garbingo apdovanojimo? Lietuvoje yra tikrai nemažas parlamentarų ir net vyriausybės narių sąrašas, kurie lygiai taip pat galėtų būti nominuoti. Todėl skubu paaiškinti, kas lėmė mano pasirinkimą.

Pirmiausia mano preferencijas lėmė tai, kad ji surinko būtinus 1000 balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Tai reiškia, kad dalis rinkėjų ją palaiko. Iš kitos pusės, tai reiškia, kad Kristina Brazauskienė dabar jau neabejotinai yra viešas žmogus, apie kurį diskutuoti gali ne tik kiekvienas pilietis, bet ir apskritai savo požiūrį į politinį gyvenimą turintis žmogus.

Antra priežastis, nulėmusi mano apsisprendimą, yra ponios Kristinos pasirodymas vienoje televizijos laidoje. Šalia, kaip man pasirodė, pagrindinio savo rinkiminio argumento (...) kandidatė pridūrė ir kitą ne mažiau tvirtą argumentą. Išrinkta į Seimą ji žadėjo sumažinti parlamentarų skaičių iki 71 parlamentaro.

Žinoma, tautai, kurios atstovai jau ne vieną kartą nusivylė savo išrinktais parlamentarais, toks rinkiminis pažadas turėjo patikti. Deja, mano manymu, jis reiškia, kad taip negerbiama savo rinkėjų arba elektoratas niekada nėra atsivertęs mūsų tėvynės Konstitucijos. Parlamento dydis yra įteisintas V skirsnio 55 straipsnio pirmojoje dalyje: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys...“. 

Žinoma, šioje vietoje neretas lietuvis suabejos, ar tie atstovai išties atstovauja tautai. Kaip jau ten bebūtų, Parlamento dydis įteisintas mūsų šalies pagrindiniame įstatyme ir jį pakeisti nėra taip lengva kaip kokį kitą konstitucinės reikšmės neturintį įstatymą. Konstitucijos XIV skirsnio 147, 148 ir 149 straipsniuose yra nurodytos dabar veikiančios pagrindinio šalies įstatymo keitimo sąlygos.

Tarkime, 147 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucijos keitimo ar papildymo iniciatyva priklauso ¼ Seimo narių (skaičiuojama nuo 141) arba surinkus ne mažiau nei 300 tūkstančių balsavimo teisę turinčių piliečių parašų. Pati iniciatyva dar toli gražu nėra garantija, kad nutarimas bus priimtas. Dar daugiau, kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, už jas privalo balsuoti bent 2/3 visų parlamentarų, o tarp balsavimų turi praeiti ne mažiau nei trys mėnesiai. Mano manymu, akivaizdu, kad kalbos apie Seimo narių skaičiaus mažinimą yra grynų gryniausias populizmas. Dar vienas pažadas, kuris, manau, nebus ištesėtas, o kartu vėl nuvils tautą. 

(...) Vargiai tikėtina, kad tokia gausybė parlamentarų balsuotų už šią pataisą. Ir tam yra kelios priežastys. Žinoma, pirmoji yra pačių parlamentarų noras išsaugoti patogias Seimo narių kėdes ir kituose rinkimuose, tačiau antroji yra kur kas rimtesnė ir gerokai labiau susijusi su valstybės suverenitetu nei galima pagalvoti iš pirmo karto.

Taigi kas būtų, jeigu būtų?

Išties šį klausimą jau reikėjo užduoti gerokai seniau. Kristina Brazauskienė nėra pirmoji, kuri iškelia Parlamento mažinimo idėją. Tokios mintys vis pasirodo vienokiame ar kitokiame politiniame kontekste padėdamos jų autoriams surinkti dar vieną kitą papildomą šimtą balsų. Jos būna labai patrauklios piliečiams, kurie jau ne vieną kartą nusivylė savo atstovais.

Šis nusivylimas kelia natūralų norą vienaip ar kitaip atsigriebti už visas apgavystes ir neišpildytus lūkesčius. Tai visiškai žmogiškas ir suprantamas noras, bet kartu tai puiki proga įvairioms partijoms manipuliuoti žmonių neviltimi ir siūlyti jiems viską, ko paprašys. Žinoma, tik siūlyti, o ne duoti. Šitaip dar labiau nuviliant tautą ir taip vis iš naujo ir iš naujo apkartinant paprasto žmogaus kasdienę dalią. Ne veltui vienas iškiliausių politikos mokslų atstovų Giovani Sartori pastebėjo, kad rinkiminės sistemos yra didžiausias ir lengviausias manipuliantų taikinys.

Būtent vienas dažniausių pavyzdžių galėtų būti ir yra Seimo narių skaičiaus mažinimas. Dažniausias argumentas yra tas, kad šitaip sutaupytume pinigus, kuriuos gauna parlamentarai, bet jei tai išties būtų padaryta, mes sumokėtume kur kas brangiau nei tuos pinigus, kuriuos dabar mokame tautos atstovams. Ši kaina galėtų būti netgi suverenitetas. Prieš pradėdamas dėstyti savo argumentus noriu pirmiausia pabrėžti, kad reikia atskirti Seimą kaip instituciją nuo politikų, kurie dirba ten. 

Visos tokios pobūdžio reformos pirmiausia smogia valdžios institucijai, o tik vėliau politikams, kurių būna ir gerų, ir blogų. Taigi pradėsiu nuo to, kad priminsiu, jog Parlamento dydis yra viena iš sudedamųjų rinkiminių sistemų dalių. O pati rinkimų sistema yra taisyklės, pagal kurias skirstomi mandatai. Tai labai svarbu, nes jos rinkimų rezultatus lemia nė kiek ne mažiau nei rinkėjų balsai.

Būtent todėl įvairios politinės jėgos mėgina keisti rinkimų sistemas ir tikrai diskutuotina, ar tie pokyčiai nebūtų palankūs būtent jų iniciatoriams. Net mažiausias rinkimų sistemos pakeitimas, vieno iš dažniausiai pasaulyje cituojamų politologų Arendt Lijphart žodžiais tariant, iš esmės pakeistų ir pačią rinkimų sistemą. Dabar Lietuvoje veikia mišri rinkimų sistema70 Seimo narių išrenkami pagal partijų sąrašus ir 71 - vienmandatėse apygardose. Kuo daugiau apygardų, tuo gyventojai atstovaujami proporcingiau.

Audris Narbutas
Audris Narbutas
© Skaitytojo nuotr.

Statistika rodo, kad dažniausiai Lietuvoje pasitikima tais politikais, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose. Deja, nors mažoritarinė rinkimų sistemos dalis ir dažnai lemia efektyvų valdymą, kartu sukuria tokias sąlygas, kai labai didelė gyventojų dalis lieka neatstovaujama. Proporcinė rinkimų sistemos dalis sudaro prielaidas, kad didesnė dalis gyventojų bus geriau atstovaujami, bet kartu susilpnina valdžios stabilumą. Mišri rinkimų sistema, grubiai tariant, yra mišrainė, bet ji bent jau pakenčiamai išpildo svarbiausius rinkimų sistemų reikalavimus. Tiek proporcingas atstovavimas, tiek ir valdžios stabilumas yra vienodos reikšmės būtinybės, tačiau sumažinant Seimo narių skaičių iki 71 prarandami abu.

Dar daugiau, toks projektas galimai reikštų, kad Lietuvoje būtų iš naujo subraižytos apygardų linijos, o tai įvairioms politinėms jėgoms kelia pagundą pasinaudoti džerimanderingo galimybe. Džerimanderingas yra rinkimų apygardų ribų subraižymas taip, kad ten nuolat laimėtų vienos kurios nors partijos atstovai. Piliečių pasirinkimą, už ką jie balsuos, neretai lemia jų atlyginimai, išsilavinimas ir panašūs dalykai, į kuriuos orientuojasi profesionalai.

(...) Paties Seimo dydis irgi nebūna laužtas iš piršto. Taip dažnai pasielgia tie, kurie siūlo Seimą mažinti. Tokie politikai geriausiu atveju argumentuoja remdamiesi kitų valstybių pavyzdžiais, tarsi kitos užsienio šalys būtų tobulos ir neklystančios. Anaiptol, taip nėra.

Labai svarbų vaidmenį vaidina ir visuomenės poliarizacija bei fragmentacija. Grubiai tariant, tautos narių ideologinės pažiūros ir tų pažiūrų šalininkų skaičius. Politikos mokslų atstovai sukūrė ne vieną formulę, pagal kurią apskaičiuojamas toks Parlamento dydis, kad jo veikla būtu pati efektyviausia. Viena tokių formulių yra kubinės šaknies formulė, pagal kurią mūsų tautos atstovų turėtų būti apie 165. Žinoma, aš nesakau, kad turime didinti šią instituciją, bet kartu tai verčia suabejoti, kad sumažinus įstatymų leidžiamosios valdžios aparatą laimėtume.

Kalbėdami apie šią valdžios instituciją mes dažnai pamirštame, kad ji užsiima ne tik įstatymų leidyba. Egzistuoja daugybė kitų pareigų, tokių kaip Seimo kontrolė ar tarptautinė politika. 70 parlamentarų Seimas nepajėgtų efektyviai dirbti. Šioje vietoje norėčiau priminti seną Konstitucinio Teismo nuostatą, kad Lietuva yra parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinės respublikos bruožais. Paklauskime savęs, ar tikrai norime gyventi parlamentinėje respublikoje su butaforiniu Seimu?

Pabaiga

Tikra tiesa, kad Lietuvoje yra daug melo ir neteisybės, bet tai neturi būti pagrindas griauti valstybinę santvarką. Daug svarbiau yra atsakyti į klausimą, kaip priversti Parlamentą dirbti efektyviau ir siekti visų mūsų gerovės. Panašių politikų pasisakymų veikiausiai bus ir ateityje, tačiau turime išmokti atsirinkti, kas tiesa, o kas melas. Vargu, ar įmanoma išvengti politikų, kurie nemanys, kad Konstitucija turi klausyti jų, o ne jie jos, bet mes visada turime teisę jiems neskirti savo balsų.
Abejoju, kad kada K. Brazauskienę išvysime Seime, bet ten nuolat galima aptikti populistinių partijų. Jos žada daug, o duoda mažai.

Demokratijos reikia išmokti ir mes po truputį mokomės. Vis dėlto šios pamokos nėra lengvos. Nuoširdžiai viliuosi, kad ateis ta diena, kai kalbėsime apie Parlamento veiklos efektyvinimą ir atskaitomybės tautai didinimą, o kol kas tegalime skirti savo nominacijas ir šitaip priminti politikams, kad kiekvienas jų pažadas yra viešas pareiškimas, svarstomas visos tautos. Šios nominacijos laureatė - Kristina Brazauskienė. Moteris, kuri, mano galva, mano esanti stipresnė už pagrindinį šalies įstatymą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (69)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Emigrantai pradeda suprasti vieną dalyką – ekonominė šalies padėtis nebėra svarbiausia (9)

Pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu. Kultūrinis šokas , įvairūs politiniai sukrėtimai,...

Tarptautinę tolerancijos dieną sugadino gautas lankstinukas (25)

Būkime tolerantiški vieni kitiems. Būtent taip mane Tolerancijos dieną pasitiko vaikų darželio...

Nepasitikėjimas kaimynais pasiekė kritinę ribą: vakarais užtraukiame užuolaidas ir raminame vaikus (148)

Neseniai mano langai buvo atviri kaimynams ir visi džiaugėmės nauju savo namu . Daug kas...

Susirgus vaikui griebėsi už galvos: kada sveikatos sistema tarnaus mokesčių mokėtojams? (60)

Esame įprasta šeima – du suaugę, du vaikai. Vyresnysis vaikas neseniai pradėjo lankyti...

Top naujienos

Patį Sabą apstumdydavęs krepšinio vilkas „Žalgirį“ įvertino iš CSKA pozicijų specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos

Maskvos CSKA treniruočių metu Darrylą Middletoną nesunku supainioti su keliasdešimčia metų...

Draudikai įspėja: jei valstybė nenori mokėti įmokų, mokės žalas

Seime šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris panaikintų valstybės ar savivaldybės turto...

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (249)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (840)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (8)

Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (60)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Profesorius Stukas apie visų giriamą kokosų aliejų: nežinant kaip vartoti, gresia susirgti baisiomis ligomis (40)

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai...

Trečiadienį dalis Kauno gyventojų liks be vandens: įspėja apie pablogėsiančią kokybę

Bendrovė „ Kauno vandenys “ pranešė apie gyventojų laukiančius pokyčius – trečiadienio...

Lietuvę nustebino civilizuotos šalies ypatumai: moterys čia ir šiandien priverstos rinktis – arba karjera, arba vaikai (2)

Japonija yra viena iš daugiausiai mitais apipintų šalių. Daugelis mano, kad vaikai čia...

Įvardijo dažniausias klaidas rūšiuojant: kodėl servetėlių negalima mesti į popieriaus konteinerį? (35)

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų ....