Publikuojame jo komentarą ir kviečiame pasidalyti savo nuomone el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Turkija“: galbūt jūs esate vienas iš tų, kurie vis dėlto nusprendė vykti į atostogas, ar atvirkščiai, to atsisakė? Kodėl? Laukiame Jūsų minčių!
Savaitgalį kilo klausimų:
1. Ar būčiau skridęs į Turkiją?
2. Ar atgaučiau pinigus už kelionę?
3. Kokios išvados?
1. Manau, kad nebūčiau skridęs, artimiausiu metu irgi neplanuoju. Tiek išvakarėse pamatęs skraidančius naikintuvus, sraigtasparnius, važinėjančius tankus ir augantį aukų skaičių, tiek jau žinojęs, kad (tik) pagrindiniai oro uostai uždaryti... Kažkaip šeimos saugumas tikriausiai pasirodytų brangesnis nei kelionės kaina ir suplanuotas atostogas matyt būtų galima kitaip praleisti, kad ir kaip verktų vaikai ar būtų gaila pinigų.
2. Manau, kad pinigus už sumokėtą kelionę atgaučiau. Nors didieji organizatoriai pranešinėja, kad pinigų grąžinti nesiruošia, neva nėra force majeur, nėra oficialaus karo, sutartyje punkto tokio ar kt., bet vis tik yra nuostatų civiliniame kodekse, numatančių galimybes nutraukti sudarytą sutartį dėl aplinkybių, kurių nežinojai, negalėjai numatyti ir pan. Kažkodėl manau, kad vargo būtų, bet finale finansiškai labai jau nenukentėčiau.
3. Po savaitgalio subjektyvios mintys/išvados:
Pirma, lietuviai – šaunuoliai. Nusipirko, skrenda, ilsisi, taip parodo drąsą visam pasauliui (dabar šypsosi sau „viskas įskaičiuota“, galės ir anūkams pasakoti), palaiko Erdoganą, netiesiogiai prisideda ir prie perversmo subliuškimo, Turkijos atsilaikymo, gal net ir užkerta kelią rimtesniems neramumams – blogiečiai pamato, kad planas neišdegė. Nė vienas gi nežinojo, ar nuskris, ar parskris, ar pasiilsės. Tikriausiai žinojo, tik kad didieji turai pinigų grąžinti nesiruošia. Atrodo, pasirinko teisingai. Džiugu.
Antra, didieji organizatoriai parodė savo trumparegiškumą, matyt, euro ženklai akyse trukdė matyti kažką daugiau. Manau, jei būtų pranešę, jog viskas ok, ramu: kas nenorit, neskriskit, galėsit vėliau arba grąžinsim pinigus už keliones, mes solidūs, rimti, nebankrutuosim dėl to tikrai ir žiūrim atsakingai, mums rūpi klientai ir taika pasaulyje. Dabar pas esamus monopolininkus nepirkčiau kelionės į Turkiją, nes jei tik kas, iškart suskubs pranešti, kad lėktuvas tai kyla, jei neskrisi – negalvok apie kokias nors kompensacijas, kelionių pakeitimus, taip lengvai su gautais pinigais neišsiskirs, nesvarbu, kas beatsitiktų. Nors nėra ką slėpti, Turkijoje vienas geriausių kainos ir kokybės santykių, tačiau pastaruoju metu ji nebuvo pati saugiausia šalis, ir pastarieji įvykiai taip pat savo padarys.
Trečia, valdžia ir visa valdininkų armija... Jei jau kiltų karas (tfiu tfiu tfiu), tai geriau jau ne penktadienį po pietų – jei ir kas prasidėtų, tai bent jau pirmadienį ryte: gal dar išgirstume kažkokią oficialesnę, realesnę poziciją...
Ketvirta, poilsį savaitgalį (ko gero vienintelę dieną be lietaus per pastarąjį vasaros mėnesį) nutraukė tik ketvirtosios valdžios atstovai – suskubo pranešti naujienas, rengti straipsnius, kurių pirmadienio rytą jau ir daugiau pasirodė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!