Kiekvienas pilnametis ES pilietis, gyvenantis Didžiosios Britanijos teritorijoje, turi teisę gauti vairuotojo pažymėjimą. Procedūra ta pati kaip ir Lietuvoje - reikia išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus, ir pažymėjimas tavo rankose! Skirtumas tik tas, kad Anglijoje tu gali pasiimti laikiną vairuotojo pažymėjimą (ang. provisional licence) ir mokytis vairuoti kartu su asmeniu, kuris turi ne mažesnį nei 3 metų vairavimo stažą.
Šis pažymėjimas galioja 10 metų. Tam, žinoma, yra šiokių tokių išlygų, kaip draudimas važiuoti automagistrale ir didesnis civilinės atsakomybės draudimo mokestis, tačiau faktas yra tas, kad Anglijos kompetetingų institucijų klerkai suvokia, kad tai gerina vairuotojų įgūdžius, o mūsiškiai to nesuvokia.
Dar prieš gerą dešimtmetį buvo leidžiama ir Lietuvoje, tačiau dėl kažkokių kvailų priežasčių (o gal ir vardan nežinomų tikslų) tai buvo uždrausta. Žinoma, kad trynė delnais vairavimo mokyklos, nes savaime suprantama, kad jaunieji vairuotojai turės mokytis ir mokėti pinigus vairavimo mokykloms. Tačiau viskas gavosi atvirkščiai.
Lietuviai yra taupūs žmonės ir vieni skurdžiausių ES gyventojų, tad natūralu, kad noras sutaupyti yra labai didelis. Visiškai normalu, kad besimokantis vairuoti lietuvis stengsis kiek įmanoma mažiau pamokų nusipirkti ir sutaupyti pinigų. Nesunku nuspėti pasekmes - jauni vairuotojai vis dažniau sukelia avarijas, žūva keliuose, dėl patirties stokos kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
Kaip palyginimą galiu pateikti vieną atvejį iš gyvenimiškos patirties. Vienas mano draugas nutarė gauti vairuotojo pažymėjimą. Jis sumokėjo 50 svarų ir išsiuntė savo pasą ir kelias nuotraukas į DVLA (anglų Regitrą) ir po savaitės gavo laikiną vairuotojo pažymėjimą. Kadangi mes kartu dirbam ir aš turiu 12 metų stažą, aš leidžiu jam vairuoti mano automobilį. Draudimas papildomai kainuoja 90 svarų per metus.
Pirmą dieną jis visiškai nemokėjo vairuoti, tačiau dabar, po metų praktikos, jis puikiai vairuoja, beveik nedaro klaidų, puikiai jaučia automobilio gabaritus. Kitaip tariant, jis jau pasiruošęs laikyti egzaminą ir jam tai kainavo labai pigiai. Tokiu būdu jis galėjo neskubėdamas mokytis ir tinkamai pasiruošti.
Lietuvoje jis būtų taupęs pinigus ir nusipirkęs 20-30 pamokų, stengtųsi išlaikyti egzaminą ir jei jam pavyktų, jis vis tiek nebūtų turėjęs pakankamai patirties vienas išvažiuoti į gatvę. Manau, kad būtent ši vienintelė įstatymų pataisa, proteguojanti vairavimo mokyklų verslą ir lemia žemą Lietuvos vairuotojų patirties lygį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!