Po ilgo svarstymo, dešimtąją vietą skiriu reklamai televizijoje. Turbūt ne vieną baisiai sunervina, kai vidury filmo ar kokios nors sporto laidos įkiša reklamą apie kokius nors produktus. Tada tiesiog gali prakeikti viską. Bet pats užknisimas slypi ne dėl to, kad ją rodo, bet kas joje rodoma. Televizijoms tai yra pelno šaltinis, nes už reklaminio bloko minutę yra gaunami nemaži pinigai. Aišku, yra tarnybos, kurios svarsto reklamos pažeidimus ir t.t. Viskas tvarkinga ir priekaištų nėra.
Yra reklamos, kurios skleidžia informaciją apie labdaros aukojimą ar kitus naudingus dalykus. Bet aš 10 vietą reklamai skiriu už kai kurias tikrai durnai padarytas reklamas. Kai kurios, mano manymu, netgi daro blogą poveikį. Manau, visi žinote reklamą, kurioje reklamuojamas rūbų minkštiklis. Eina pana juoda suknele ir stovi kelios draugės, viena sako, kad suknelė nauja, o kita, kad išskalbta su minkštikliu ir tada iš rankinės išsitraukia butelį. Taip ir galvoji, argi ta „boba“ neturi ko daugiau nešiotis, kaip litrą rūbų minkštiklio.
Dar viena iš kojų verčianti reklama, kai rodomas klozetas, kur mikrobai turi mokymo centrus, laboratorijas ar kurortus, ir staiga atsiranda muiliukas, kuris jas sunaikina. Tai koks nors debilas tikrai pagalvos, kad jo tualete gyvena į gyvius panašios bakterijos.
Vos ne debilizmo Everestas yra vaistų reklamos. Na, jei realiame gyvenime būtų taip, kaip rodoma, tai nereikėtų gydytojų. Atrodo, išgeri tabletę ar kokį nors skystį, ir po 5 minučių tu jau sveikas. Tikrai būtų faina, kad suskaudus gerklei, galvai ar pilvui išgertum kažko ir tau tą pačią sekundę pasidarytų gerai. Bet, deja... Tad anekdotai nelabai domina.
Reklamos, kurios tikrai nepadeda, o kenkia, yra įvairių gėrimėlių reklamos. Jose vos ne atvirai rodoma, kad jei išgersi vieną ar kitą gėrimėlį - būsi tikras lietuvis ar afigienas žmogus. Kaip pavyzdys gali būt reklama, kada vaikinas eina su krepšiu, pilnu alaus, ir sutinka merginą, tada mintyse pagalvoja, kas geriau - ar draugai ir alus, ar mergina. Aišku, jis pasirenka alų ir nueina, nors jie ir susitinka tame susibūrime, bet reklamos mintis, kad jei mergina mauks alų su tavimi, tada draugystė bus, o jei ne - tada, kaip sakoma, eik kur akys veda.
Tokie šūkiai, kaip „Alus suvienyja pergalėms“ ar, kad alus – tikrų vyrų gėrimas, sukelia dviprasmiškus jausmus. Tai gadina jaunąją kartą. O tokie užrašai mažomis raidėmis, kad kenkia sveikatai ar šeimos gerovei, nė trupučio nejaudina žmonių. Geriausios reklamos būtų sakančios: „Jaunuoli, rūkai, tavęs laukia toks likimas“, ir parodytų gerai papuvusius plaučius arba pasakytų tą patį apie alų ar kitus gėrimėlius ir parodytų papuvusius inkstus ar kepenis ir kokį valkatėlę. Tai, manau, duotų didesnį efektą. Na bet reklama vis tiek lieka vienu iš labiausiai nervinančių dalykų.
9 vietą užima „piemenys“ - ausimi neprigirdintys ir akių problemų turintys „žąsinai“ už vairo. Automobilių naudos paneigti negalima. Be jų mes negalėtume kažkur nuvykti, nelaimės atveju mūsų nenuvežtų į ligoninę, ar panašiai. Bet mane užknisa kiti dalykai. Yra tam tikra kategorija žmonių, kuriems automobilis tampa kažkuo kitu, o susisiekimo priemone. Kad ir kaip daugelis pyksta, bet tai pasireiškia tarp vairuotojų iki 30 metų. Turbūt aš jau senstu, bet tokių fokusų, kaip yra dabar, prieš gerą dešimtmetį nebuvo.
Kokių tik nesąmonių dabar yra automobiliuose. Tikrai nervina, kada ant išmetamojo vamzdžio uždeda brangias galvutes, kad būtų kuo didesnis garsas. Keista - tai, kas seniau buvo laikoma „kibiru“, dabar yra krūta mašina. Manau, tai galima padaryt grąžto ar kūjo pagalba, o tuos pinigus geriau atiduoti labdarai. Tokie „gluši“ vairuotojai mane varo į žilus plaukus. Gal kažkam tai kietumo ženklas, bet aš manau, kad už tokius fokusus policija galėtų kišenes paploninti.
Dar vienas užknisantis dalykas, kada tokie „vairuotojai“ nemato akimis. Daugiau nei šimtmetis, kaip pasaulyje yra šviesoforai. Bet mūsų „piemenys“ jo nepaiso. Atrodo, jog šis prietaisas sukurtas saugumui, bet jis nepadeda, nes įsivaizduojama, kad ne vairuotojas turi tave praleisti, o tu jį. Aš gyvenu mažame miestelyje, kuriame šviesoforai stovi jau 2 metus, bet ir per tiek laiko „pienburniai“ nesuvokė, kad žalias šviesoforo signalas man leidžia eiti per gatvę ir nėra ko „kulokais“ mojuoti.
Labai sveikintinas sprendimas būtų nustatyti mašinos galingumą pagal stažą. Pirma būtų galima vairuoti „Moskvyčiaus“ galingumo automobilį, o turint 25 – 30 metų stažą sėst už sportinio automobilio vairo. Nes dabar „žąsinai“ už vairo nelabai suvokia, kas tai yra mašina. Kad ir kaip bebūtų, tokia „fauna“ už vairo užima 9 vietą šiame sąraše.
Vienas iš keisčiausių reiškinių yra peroksidinės mergytės arba fyfos. Tam skiriu 8 vietą. Daugelis sakys, kad tai asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas, sutinku ir neneigiu to. Bet mane asmeniškai tai nervina. Kur tik bepažiūrėsi - ar tai būtų TV ekranas, ar spauda, ar reklama - visur matai „kaulų viniotinius“. Tiesiog nebeįmanoma pamatyti bent kiek sveikiau atrodančios vedėjos.
Yra teigiama, kad sveikas žmogus yra lieknas žmogus, bet aš tuose „viniotiniuose“ nieko sveiko nematau. Aišku, kiekvienam malonu šalia savęs matyti gražų žmogų. Bet dažniausiai nebėra nė vieno procento tikro žmogaus, viskas jau dirbtina. Bet tai yra ne tik tarp merginų, bet ir tarp vaikinų. Prajuokina, kada nagai - kaip grėbliai, rankos - kaip kiškio, o nukritus lapeliui, užsidedamos pirštinės, kad pakeltum.
Labiausiai vėžį varanti fyfų savybė yra jų perdėtas išdidumas. Durna nuostata, kad lieknas kūnas, kilogramai „špakliaus“ ir beverčiai skudurai tave padaro išskirtiniu. Tai yra mano asmeninė nuomonė, bet kūno turi būti daugiau nei pas visokias ten „Olialia mergaites“. Labai geras faktas, kad tarp firminių parduotuvių ir turgaus yra vienas skirtumas. Firminei tu sumoki šimtus už ženklą, o turgui – ne. Tad fyfačkų pasakymas, kad mano batai iš „Salamander“, o tavo iš turgaus, kelia juoką.
Na nuo išdidumo jos pačios gali sprogti. Tai yra išgvėšusios būtybės - nei sveikatos, nei grožio. O jei kalba apie tokius vyrus, tai jie tinka nebent vitrinose stovėti, nes nuo rimto darbo kojas užverstų. Labai nervas ėda, kada jos per TV pradeda kalbėti apie savo didelį pasisekimą ar grožį. Atvirai pasakius, kai pamačiau jas realiai, man pasidarė labai negera, net šaltas vanduo nepadėjo. Tad už jų perdėtą išdidumą skiriu 8 vietą.
Atėjo laikas ir 7 vietai. Ją skiriu šiuolaikinei madai. Dabar tai panašu ne į madą, bet į striptizą vidury baltos dienos. Kas dedasi dizainerių galvose, man yra nesuvokiama. Jeigu bulvių maišas yra mada, tai aš - Lietuvos prezidentas. Daugelis rūbų, mano manymu, yra skirta ne nešioti, o valyti grindis, o geriausiu atveju - eiti į tvartą. Dar galėčiau pateisinti, kai tokiais „skudurais“ apsirėdo suaugę žmonės, bet 13 – 14 metų mergaitės, panašios į laisvo elgesio merginas, neramina.
Kiek turbūt mes žinome, rūbai ir avalynė skirti apsaugoti mūsų kūną nuo gamtos poveikio. Bet dabar tai jau nebėra svarbiausia funkcija. Tai tapo mados reikalu, kuris kartais prajuokina iki ašarų. Kažkokia užsienio „žvaigždutė“, kuri dainuoja panašiai kaip mano kaimyno šuo, nusiperka kokius nors triusikus, tai, žiūrėk, po savaitės tuos triusikus turės pusė Lietuvos. Žiūrime ne kaip apsaugoti savo kūną, o kaip labiau išsišokti.
Kartais tie „skarmalai“ atitinka metų laiką ir mažiau juokina. Bet labiausiai stebina kai kurių „mados vunderkindų“ sprendimai. Vasara, lauke 27 – 29 laipsniai šilumos. Eina vaikinukas, užsimaukšlinęs žieminę kepurę ir apsimovęs kerzinius batus. Na aišku, jei žmogui negaila savo sveikatos, tai tebūnie. Kerziniai batai populiaru ir tarp merginų. Ir tokių „šedevrų“ galime pamatyti ne vieną. Manyčiau, tai ir tėvų problema, kad jie neišmoko vaikus, kaip teisingai rengtis. Na kuri mama išleis vaiką žiemos metu apsiavusį sportbačiais?
Šiuos „skudurus“ reikia dar kažkur ir nusipirkti. Tam yra sukurtas toks dalykas, kaip firminės parduotuvės. Yra įsivaizdavimas, kad jei perki firminėje parduotuvėje, tai tas daiktas geresnis. Tiesa ta, kad firminės parduotuvės ar turgaus „skarmalai“ yra vienodi, tik skiriasi kainos. O kainos skiriasi todėl, kad mokama už prekinį ženklą. Jei firminėje parduotuvėje džinsai kainuoja 400 litų, o turguje – 50, tai dar nesiskaito, kad už 400 litų geresni. Tuos 400 tu moki už ženklą, o medžiaga ta pati.
Daugelis vaidina, jog nusiperka batus iš firminių parduotuvių, bet mano patirtis rodo - jie plyšta greičiau nei turgaus batai. Ir dar vienas faktas, kad tiek rūbuose, tiek avalynėje kartais būna daug beverčių blizgučių ir kitokių nesąmonių.
Dar vienas dalykas, kurį priskirčiau madai, yra papuošalai. Šito dalyko niekas nepaneigs - tūkstančius metų mūsų moterys, o po to ir vyrai puošdavosi. Bet daug kas pasikeitė. Dabar tai panašu ne į puošimąsi, bet į bižuterijos parodą. Dažnai nebelieka saiko. Yra persūdoma. Kartais papuošalai naudojami visai ne ten, kur juos reikia naudoti. Daugiausia pasireiškia auskarai. Seniau žinojome, kad yra įduriami į ausis. Bet dabar jų galime rasti visur - ir ausyse, antakiuose, lūpoje, liežuvyje, žande, pilve ir taip toliau. Dar betrūko įsiverti į užpakalį ar, kaip jaučiui, į nosį žiedą. Įsiveria auskarus, prisikabinėja lenciūgų, apsimauna skarmalus ir tai jau mada? Už visišką mados nejautimą ir skiriama 7 vietą.
Šeštąją vietą norėčiau skirti šiuolaikinei muzikai. Tai, kas dabar yra vadinama muzika, nė iš tolo nenusipelnė muzikos vardo. Įsijungus radiją, nebėra ko klausytis. Muzika, kuri buvo prieš 20 – 30 metų ir dabar, skiriasi kaip diena ir naktis. Jei dainoje skamba penkios natos ir 3 žodžiai, tai galiu pavadinti narkomanų muzika. Manau, bet kuris 5 klases baigęs, muzikai gabus vaikas, gali sukurti tokią dainą. O kai dėl tokios muzikos alpsta mažvaikės, darosi jų gaila, nes muzikos suvokimo jau nebėra. Paimkime Franko Sinatros ir dabartinių „žvaigždžių“ dainas ir viską suprasite.
Dar viena nesąmonė yra klubinė muzika. Jau patys klubai yra nesąmonė, o joje skambanti muzika yra muzikos gėda. Jei paimtume 9 iš 10 tos muzikos pavyzdžių, tai ten yra 15 – 20 minučių muzikos, kurioje skamba 5 natos. Sako, ta muzika padeda šokti, na nežinau, nebent gerai prisprogus kokio nors gėrimėlio. Šiaip ji arba įvaro rimtus galvos skausmus, arba sukelia miegą. Tokią muziką gabūs darželinukai pilnai gali sukurti. Didžėjais, manau, gali dirbti nebent visišką suvokimą apie muziką praradę žmonės. O tokia muzika, kaip elektroninė, manau, yra visiškai nereikalinga. Tai yra bereikalingas laiko leidimas. Su tokia muzika mes ne geriname, bet bloginame jaunimo suvokimą apie tikrą muziką. Už muzikos nusigyvenimą skiriu 6 vietą.
Na štai ir priartėjome prie vidurio – 5 vietos. Beje, iš anksto galiu pasakyti, kad ir pirmoji vieta bus susijusi su animacija. Mano metų jaunimas dar gerai pamena vaikystėje rodytus animacinius filmus, tokius kaip „Na palauk“ ar „Karlsonas, kuris gyveno ant stogo“, ir panašius. Niekas nepaneigs, kad tai buvo animacija, kuri formavo teigiamą vaiko mąstymą. Žinoma, juose buvo ir siaubo siužeto ir šiokio tokio žiaurumo, bet tai buvo minimalu. O jei pažvelgsime, ką rodo dabar, tai net plaukai ant galvos šiaušiasi. Vos ne visuose muštynės, pjautynės, keiksmažodžiai ir panašiai. 4 – 5 metų vaikai jau mato tokius dalykus, tad nieko keisto, kad jie tai perkelia į kiemą prieš draugus.
Aš asmeniškai nepamenu nė vieno senosios animacijos filmo, kuriame keikdavosi. Yra ne tik mokama keiktis ir smurtauti, bet ir formuojamas požiūris į kai kuriuos dalykus. Yra parodoma, koks vaikinas ar mergina negražūs, nuobodūs ar kvaili, demonstruojamas vos ne stoties mergaičių stiliaus rūbas. Televizijos neberodo senosios animacijos, ir gaila, nes, mano nuomone, tai žymiai geriau nei kažkokie tai „Simpsonai“ ar „Drakonų kovos“.
Mano manymu, filmukų kūrėjai visiškai nepamąsto, ką jie pateikia žiūrėti vaikams. Jei prisimintume tokius „filmus“ kaip „Pietų parkas“ ar „Byvis ir Tešlagalvis“, tai darosi bloga. Nebėra atsakomybės dėl to, ką vaikai mato, ir geriausia vietoj tokio šlamšto eiti pažaisti krepšinį ar paskaityti kokią nors knygą. Už animacijos degradaciją skiriu 5 vietą.
Klubai – viena iš pačių didžiausių nesąmonių žmonijos istorijoje. Tam skiriu 4 vietą. Nuomonė, kad juose galima linksmintis, tolygi didelei nesąmonei. Internete paskelbtuose pavojingiausių didžiųjų miestų vietų dešimtukuose, 9 iš 10 vietų užima naktiniai klubai. Tad, jei nori nemokamai aplankyti ligoninę ar išmėginti peilių aštrumą ir kaulų stiprumą, eik į naktinį klubą. Nori pasilinksminti - prašau, nusipirk vodkės, pasileisk radiją, pasikviesk draugų ir gausis tas pats ir pinigų sutaupysi bei sveikas į lovą atsigulsi.
Klubai nebėra tokie, kokie jie buvo mūsų tėvų laikais, kai į juos rinkdavosi rimti žmonės. Dabar tai nusilakimo vieta. Vietoj to geriau nueiti į kino teatrą, spektaklį, baletą ar gerą meno parodą.
Pasilinksminti galima nueiti į koncertą, tada ir galvos neskaudės, ir pinigų sutaupysi. Vietoj klube beprasmiškai praleistų valandų, paimk į rankas knygą ir taip praplėsk savo akiratį. Dažnai man tenka girdėti, kad aš tuščias žmogus, bet manau, kad vien dėl to, jog man nepatinka klubai, aš nesu tuščias. Būtų nuostabu, kad vietoj klubui įrengti išleidžiamų pinigų būtų pastatyta mokykla ar meno galerija, o galbūt net paremiami perspektyvūs sportininkai. Manau, daugeliui reiktų susimąstyti, ar jaunystę ir gyvenimą mes suprantame taip pigiai, kaip savaitgalių praleidimą klube. Tai tėra beprasmiškai leidžiamas laikas. Tad už bereikalingai mėtomus pinigus ir laiką skiriu 4 vietą.
Na štai ir priartėjome prie labiausiai nervinančių dalykų trejetuko. Trečiąją vietą norėčiau skirti kosmetikai. Šis dalykas yra vienas iš labiausiai užknisančių dalykų, nes per ją nebeįmanoma suprasti, kaip žmogus atrodo iš tikrųjų. Frazė, kad tikra moteris graži be makiažo, teisinga 100 proc. Tona makiažo tave ne gražina, o kaip tik bjaurina. Visokie lūpdažiai, plaukų dažai, šešėliai padaro panašią į pigią stoties palaštakę. Ne tik nepasidaro graži, bet ir kenkia savo plaukams ir odai.
Nusidažiusi plaukus mergina man dažnai primena skudurinę Onutę ar kaliausę. Kai dar sugalvoja visokius paakių kremus po gero nugerimo, tai kyla mintis - viso to nereikėtų, jei išmoktume laiką leisti prasmingai. Vien jau užėjus į parduotuvę ir pažiūrėjus, kiek tos nesąmonės kainuoja, supranti, kiek be reikalo pinigų yra išmetama į balą. Be viso to pilnai galima apsieiti. Aišku, daugelis laikys mane durneliu ir aiškins, kad aš nieko nesuprantu, bet metų aš jau turiu pakankamai. Moterys be makiažo ir nesensta ilgiau, ir turi mažiau problemų su sveikata.
Kvepalų pirkimo už 200–300 litų aš visiškai nesuprantu. Tai yra bereikalingas pinigų mėtimas, kvepalai už 20 litų ar Antonio Banderas už 250 litų niekuo nesiskiria, nebent tuo, kad moki už vardą. Tas pats ir su šampūnais, lūpų dažais ir panašiais dalykais, bet geriau išvis jų nepirkti. Patarimas merginoms - tausokite savo jaunystę ir sveikatą. Už grožio niokojimą skiriu 3 vietą.
2 vietą skiriu dar vienai žmonijos debilizmo išraiškai – alkoholiui. Visiškai visiškai nereikalingas dalykas. Nuomonė, kad jis padeda pralinksmėti, yra visiškai bevertė. Tai daugiau žmogų padaro ne linksmą, bet panašų į klouną. Be to, tai nelaimių ir mirčių priežastis. Avarijoms, kvailoms nelaimėms ir kitiems dalykams daro įtaką alkoholis. Šventės be alkoholio tikrai būtų linksmesnės ir turiningesnės.
Jei pakalbėtume apie kultūrinį paveldą, tai čia beprasmiška, nes to paveldo kaip ir nebeliko. Aš tikrai esu prieš pragertą Lietuvą ir jos kaimus. Ir labai gaila, kad tas prasigėrimas jaunėja. Kažkada buvo komentaras po tekstu, kad 11 – 12 metų vaikų reanimacijose - mažai? Na tai patarčiau dažniau paskaityti laikraščius ar interneto naujienų portalus. Nėra jokios labai aiškios kontrolės, ypač tiems, kurie parduoda ar perka vaikams alkoholinius gėrimus. Būtų nuostabu, kad mes išmoktume savas šventes švęsti su sultimis ar gazuotais gėrimais, o ne su degtine ar sidrais. Saugokime savus ir aplinkinius. Už bereikalingai niokojamą savo sveikatą skiriu 2 vietą.
Na štai ir priartėjome prie pirmos vietos ir labiausiai užknisančio dalyko. Viršūnę užima didžiausia nesąmonė animacijos istorijoje, net pasakyčiau animacijos gėda - „Simpsonai“. Žinau, kad tikrai atsiras žmonių, kurie manęs nepagirs už šią vietą. Tikrai nesuprantu, už ką ši nesąmonė gavo tiek apdovanojimų, nors žinant mentalitetą, kai parodžius pirštą ar pagadinus orą kyla juokas, viskas suprantama.
20 metų žiūrėti tokią „tragediją“ gali nebent amerikiečiai. Teko ne kartą girdėti, kad jis parodo tikros šeimos gyvenimą, pasidaro aišku, kodėl auga tiek daug debilų. Jei šeima suvokiama kaip alų geriantis, storas, bezdantis, tingus tėvas ir nevispročiai vaikai su mama, tai man gaila tokios šeimos. Tai tikrai žaloja jaunų žmonių psichiką. Aš nematau jokios šviečiamosios ar šeimos vertybes rodančios naudos. Manau, vietoj to geriau nueiti paskaityti knygą ar nuveikt kažką tai naudingo. Beje, nebuvo didesnio malonumo, kaip sudeginti „Simpsonų“ komiksus kaip didžiausią šlamštą. Todėl už debilizmo rodymą skiriu 1 vietą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!