Bene aktualiausias klausimas viešumoje – energetinės nepriklausomybės planas, tad akivaizdu, jog mūsų opozicija, kritikuodama eilinį kartą viską, bet kaip visada nepateikdama jokių alternatyvų, bando taip apeliuoti į žmones ir praplėsti savo elektoratą.
Dar visai neseniai DELFI išspausdintame straipsnyje rašiau apie B. Vėsaitės bandymą iškraipyti faktus dėl suskystintų dujų terminalo statybos Klaipėdoje. Dabar, kai atsirado potencialus investuotojas į naują Lietuvos Atominę elektrinę, partijos „Tvarka ir Teisingumas“ lyderis – Valentinas Mazuronis, nusprendė pademonstruoti savo artumą Lietuvos žmonėms, pasidalindamas bendru nepasitikėjimu Vyriausybe.
Ponas Valentinas Mazuronis rašo: „Migla, kuri šiandien gaubia įvairių valdžios atstovų aiškinimus apie Lietuvos siekius statyti naują atominės elektrinės bloką, derybas su galimais investuotojais ir vedamas konsultacijas su kaimyninėmis valstybėmis, kelia labai rimtų įtarimų, kad Lietuvoje, bandant prisidengti tariamos energetinės nepriklausomybės lozungu, gimdoma nauja, panaši į „Williams“ afera.“
Ir čia aš iš dalies pritariu jam, nes tai yra tikrai vienas iš galimų scenarijų. Niekas nepaneigs, kad tai yra įmanoma, juolab, neišmatuojama Vyriausybės vadovo klaida parduodant „Mažeikių naftą“ amerikiečiams iš noro jiems pataikauti ir neužtikrinant politiniais kanalais, kad tautai netektų nuo to ateityje dar smarkiau nukentėti, be abejonės, meta abejonių šėšėlį, tačiau galbūt dar per anksti apie tai kalbėti?
Vienas dalykas, ko aš nesuprantu politikoje, tai keistas įprotis džiaugtis dar nepasiektais rezultatais ir kalbėti apie dar neįvykusius, bet neva įvyksiančius fiasko. Konservatorių džiūgavimo, kad atrastas investuotojas į Atominę elektrinę lygiai taip pat nesuprantu – čia nėra ko džiaugtis. Buvo aišku, kad jis atsiras, nes tai galimybė įmonėm susikrauti milžiniškus pelnus. O kad investuotoją nėra taip lengva surasti, tai natūralu, juk ne namelį medyje norim statyti, o Atominę elektrinę – pasaulyje nėra tiek daug įmonių, turinčių pakankamą kvailifikaciją ir galimybes tai daryti, bet tai tik dar viena priežastis dėl ko buvo galima neabejoti, kad investuotojas atsiras, nes ir darbo šiame sektoriuje – nėra tiek daug, kai tuo tarpu pelnas įmonei yra milžiniškas.
Kas dar juokingiau, tai kad partijos „Tvarka ir Teisingumas“ lyderis sako: „Šiandien Vyriausybė nei visuomenei, nei Seimo nariams nesugeba paaiškinti esminių dalykų dėl naujos atominės elektrinės statybų, kaip, beje, nepateikia ir ekonomiškai pagrįstų bei įvairius galimus scenarijus apimančių paaiškinimų dėl vien Lietuvai rengiamo suskystintų dujų terminalo statybos bei dujų ūkio pertvarkos.“
Tai yra pats gryniausias nekompetencijos įrodymas, man sunku patikėti, kad architektas ir individualios įmonės vadovas bei Seimo narys neturėtų absoliučiai jokio supratimo, apie tai kaip vyksta tokio mąsto derybos.
Dėl to peršasi mintis, kad tai tėra eiliniai populistiniai pasišvaistymai, keliantys žmonių pasipiktinimą, kai tam, bent kol kas, tikrai nėra jokios priežasties.
Norėčiau visiem žmonėm, taip pat ir ponui Valentinui Mazuroniui priminti vieną garbaus filosofo, Senekos, frazę: „Jei Tu jaudiniesi anksčiau, nei atsiranda tam pagrindas, Tu jaudiniesi daugiau, nei yra tam pagrindo.“
Kaip ten bebūtų, kadangi ponas Valentinas Mazuronis teigia, jog nei jis, nei mūsų visuomenė absoliučiai nieko nežino ir nesupranta, tai aš pamėginsiu paaiškinti, galbūt mažiau noro manipuliuoti mūsų tautiečiais per žiniasklaidą bus:
Kol kas norą investuoti pareiškė dvi įmonės „Hitachi GE Nuclear Energy“ ir „Westinghouse Electric Company.“ Tokio masto pasiūlymų nagrinėjimas gali trukti labai ilgai ir geriau jau, kad koncesijos komisija skirtų kuo daugiau laiko pasiūlymų išnagrinėjimui, nei vėliau, dėka skylėtos teisinės bazės, įvyktų dar vienas LEO LT variantas.
Kad įmonės galėtų pateikti Vyriausybei preliminarius paskaičiavimus, vyriausybė turi paruošti aiškų atominės elektrinės projektą. Šis projektas turi būti patvirtintas tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA).
Gavus leidimą, galimi preliminarios sąmatos skaičiavimo darbai. Tada turėtų vykti galutinės derybos tarp visų potencialių investuotojų – tiek įmonės, tiek regioninių partnerių: Lenkijos, Latvijos, Estijos.
Galimų investicijų ir statybų planų paruošimas ir jų pristatymas visuomenei bei Seimui.
Atsižvelgiant į tai, ką paminėjau, dar reikia turėti omeny, kad kol kas Vyriausybė susitiko tik su „Hitachi GE Nuclear Energy“ ir absoliučiai negirdėjo galimos alternatyvos iš „Westinghouse Electric Company“, tad iškyla klausimas – kokios informacijos visuomenei ir ponui Mazuroniui reikia? Ar yra nesuprantamas dalykas, kad tokios konfidencialios informacijos viešinimas galėtų konkrečiai paveikti kito investuotojo „Westinghouse Electric Company“ pasiūlymą?
Elementarus pavyzdys – jei Vyriausybė aiškiai pasakytų, kad elektrinės statybos kainuos 2,5 milijardo eurų su Japonijos investuotojų pagalba, tai akivaizdu, kad Amerikos kompanijai suteiktų didelį pranašumą kainos aspektu – kodėl jiem statyti elektrinę už 2 milijardus eurų, jei žino, kad kompetetitoriai pasiūlė kur kas didesnę kainą – tai ir jiem suteikia galimybę spekuliuoti savo įmonės pelnu mūsų tautų sąskaita. Kur čia būtų toji „tvarka ir teisingumas“?
Kitas dalykas, tai ir žinių iš mūsų kaimynų dar stinga, natūraliai, nes ir jiem informacijos stinga – čia nereikia būti didžiu išminčium, kad suprastum, jog tokie dalykai atima beprotiškai daug laiko. Atrodo, kad skaudi mūsų valstybės patirtis, lėmusi monopolių atsiradimą mūsų valstybės rinkose per skubotus sprendimus, nieko neišmokė.
Mūsų valstybėje turėjome labai nuostabų beprecedentį projektą – Valdovų rūmų statybas, kurias inicijavo Algirdas Brazauskas. Projektas buvo paruoštas žaibiškai, jo lėšos augo daug kartų, rezultatus žmonės labai puikiai ir dabar Vilniuje gali pamatyti.
Dar 2009 metais, paaiškėjus, kad preliminari Valdovų rūmų kaina visiškai neatitinka realybės, tas pats Algirdas Brazauskas viešai per televiziją pareiškė, kad kiek visa tai valstybei kainuos niekas nežinojo ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad pinigų reikės daugiau ir daugiau.
Neikime dar kartą šitu keliu – ypatingai, kai šitas projektas, tai ne Valdovų rūmai. Galų gale, reikia nepamiršti, kad prie šito projekto turi prisidėti ir regioniniai partneriai, su kuriais taipogi turi būti daug kas aptarta.
Tiesa, konservatorių ir energetikos ministerijos pozicijos taipogi nesuprantu, ar taip sunku yra pamėginti išdėstyti proceso eigą? Informacijos nėra, bet leisti žinoti, kada jiems jos laukti – juk tai užkirstų kelią priešlaikinėm spekuliacijom.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!