Pati esu gimusi prabėgus jau trims metams po Sausio 13-osios įvykių. Gimiau nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, ir visuomet, kiek save pamenu, minint šią datą, aš vis susimąstydavau – ką iš tiesų reikėjo išgyventi tiems, kurie šaltą sausio naktį, palikę šiltus ir jaukius namus išėjo į gatves.
Pamynę savus principus ar nuoskaudas, degdami viltimi ir tikėdami geresne ateitimi žmonės ėjo. Ir ėjo ne tik lietuviai, ėjo visi – tiek lenkai, tiek rusai, nes visus suvienijo tikėjimas, juos jungė viltis. Kiekvieną iš jų aš gerbiu ir galiu jiems tik pavydėti ryžto, drąsos, valios ir vieningumo pojūčio.
Įsirėžę atmintin žuvusieji, sužeistieji darkart primena, kaip brangiai mums kainavo nepriklausomybės atkūrimas, kiek buvo paaukota, kokia vis dėlto didelė yra suvereniteto kaina. Tą naktį buvo paminta ir naikinama žmogaus gyvybė – beginklio, paprasto žmogaus. Tačiau tie, šaudantieji, šaudydami į kitus, iš tiesų pašovė patys save, pašovė savo savigarbą, žmogiškumą, meilę ir pataikė tiesiai į dugną.
Susirinkusiesiems 1991 m. Sausio 13-ąją prie Seimo rūmų tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis sakė: „Mums reikia ne aukos, o liudininkų“. Tačiau žmonės vis tiek nesiskirstė. Jie nepabūgo pasiaukoti.
Šiandien dažnai savęs paklausiu: „O ar aš dabar eičiau?“. Ir iškart pradedu svarstyti, kad nebeliko mumyse tos vidinės visus jungiančios vinies, varomosios jėgos – vieningumo. Jis kažkur pasislėpė, užsimetė paskutiniame stalčiuje. O gal tiesiog nebeliko dėl ko ir prieš ką kovoti?
Lietuvos istorija, jos kelias į nepriklausomybę ir visišką suverenitetą yra labai skausmingas ir pažymėtas didelėmis netektimis, tačiau dabar, kai esame laisvi ir nepriklausomi, pamąstykime, ar mokame ta laisve naudotis, ar vertiname ją? Ar tikrai išnaudojame galimybę rinktis ? Ir ar nepamirštame, kad šalia laisvės yra ir atsakomybė?
Todėl minint tokią svarbią dieną tiek sau, tiek kiekvienam iš jūsų, norėčiau palinkėti ryžto, drąsos ir vienybės. Paminkime abejingumą ir nepamirškime solidarumo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasitaiko tokių dienų, kurių nepamiršime visą gyvenimą - daugeliui lietuvių tokia buvo ir 1991 m. sausio 13-oji. Agresija buvo nesutramdoma ir nesuprantamas žiaurumas tuomet pareikalavo 14-os Lietuvos patriotų aukų. Vis tik, tą dieną minime kaip Laisvės gynėjų – tų, kurie savo šalies laisvą mylėjo labiau nei patys save. Prašome Jūsų, pasidalinkite prisiminimais apie 1991-ųjų metų sausio įvykius.
Papasakokite, kaip jautėtės, kur tuo metu buvote, kas virė jūsų galvoje. Pasidalinkite savo sausio 13-osios prisiminimais.
Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Prisiminimas“. Jūsų laiškų laukiame iki sausio 13 d. 22 val.