Karts nuo karto ir įvairiose televizijų laidose, ir internetinėje erdvėje iškyla diskusijos, kodėl žiniasklaidoje vis eskaluojamos neigiamą atspalvį turinčios temos, o į paraštes nugrūdama meno, mokslo, sporto ir kitos ne ką mažiau svarbios (o gal net dar svarbesnės!) temos. Tačiau lygiagrečiai piktinamasi: negi mes neturime kuo didžiuotis, apie ką kalbėti ir pan.?
Pastaruosius kelis metus populiarumo viršūnėje spindėjo temos su tokiai raktiniais žodžiais kaip Venckienė, Kedys, pedofilija. Kita neabejotinai aktualia tema (nors ir ganėtinai seniai aprašoma) išlieka emigracija. Šios aktualijos lietuvių tautai – lyg druska ant žaizdos, tačiau galima daryti išvadą, kad kuo labiau skauda – tuo maloniau.
Atsivertus bet kokią naujienų internetinę svetainę pagrindinis puslapis didžiulėmis raidėmis rėkte rėkia apie kelių erelį, pražudžiusį mažą vaiką ir moterį, apie eilinį korupcijos ar tarpvalstybinį skandalą politinėje erdvėje ar apie eilinio emigranto nesėkmių (retais atvejai – didžiulių sėkmių) liūną.
Po tokio pobūdžio straipsniais kaip iš gausybės rago pasipila komentarai. Dažnai komentarų skaičius būna įspūdingas. Tačiau koks jų turinys? Daugumoje piktinamasi, keikiamasi, šmeižiama, užverda diskusijos tarp pačių komentatorių – ne vienas „pasikalbėjimas“ perauga į vienas kito „išdėjimą į šuns dienas“. Beje, ir kiti komentatoriai prisijungia prie diskusijos, bandydami pasirodyti protingais ir žinančiais, kas, kaip, kada ir su kuo. Dažnai nukrypstama ir nuo straipsnio temos, o pagrindiniu tikslu lieka išsiliejimas (tik nežinia, ar teisinga linkme).
Žinoma, mes gyvename laisvoje šalyje, kurioje žmonėms suteikiama žodžio laisvė, tad laisvai galime pareikšti nuomonę viena ar kita tema, rašyti komentarus, straipsnius, medžiagą talpinti internetinėje erdvėje, tačiau nereikėtų pamiršti, kad šios laisvės nesuteikia teisės niekinti kitų žmonių nuomonių – savas nuomones turėtume išmokti reikšti korektiškai.
Kitas aspektas – internetiniuose puslapiuose vyraujančios temos. Kodėl neigiamą atspalvį turinčios temos kopia reitingo populiarumo laiptais, o kitos, tokios kaip menas, kultūra, mokslo pasiekimai – užmirštamos?
Natūralu, internetiniai portalai į matomiausią vietą iškelia aktualijas, kurios sutraukia didžiausią skaitytojų auditoriją, nes portalų uždirbamų pinigų kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek kartų straipsnis bus atverstas. Taigi, portalai prisitaiko prie skaitytojų ir viską pateikia pačioje matomiausioje vietoje. Skaitytojai – padėties šeimininkai. Tad kyla klausimas: kodėl nenorima keisti esančios situacijos – nereikalaujama (realiai ignoruojant venskienes, pedofilijas ir panašias temas) rašyti ir rodyti tai, kas šviesu (pvz., mokslinių olimpiadų prizininkų, meno, mados pasiekimų ir pan.)?
Norisi tikėti, kad kada nors visuomenė išaugs iš paniekos kitiems, nustos be perstojo sekti kriminalus ir pradės domėtis tuo, kas iš tiesų suteikia gyvenimui džiaugsmo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!