Kaip šiandien atsimenu, kad man, gyvenančiam pas tėvus, tai buvo nemaži pinigai. Kantriai dirbau tose pareigose metus laiko, kol sandėlyje prireikė papildomo autokrautuvo vairuotojo.
Įmonė mane nusiuntė į kursus, po kursų dar metus išdirbau būtent tose pareigose ir gaudavau jau 1100 litų algą. Gerai sutariau su visu kolektyvu, su sandėlio vadovu, jis mane pasikvietė dirbti savo pavaduotoju, nes naujoko imti nenorėjo. Naujokai tiek nežinotų, kiek aš žinau, jau dvejus metus dirbęs toje įmonėje. Mano sandėlio vadovas po pusmečio perėjo į kitą darbą ir aš laikinai buvau sandėlio vadovu, kol suras naująjį. Tačiau visi pastebėjo, jog aš puikiai susitvarkau su tomis pareigomis ir paliko mane ten dirbti nuolat. Alga pakilo iki 2500 Lt.
Dar maždaug po metų su puse tapau visos sandėlių grupės vadovu ir buvau kviečiamas dalyvauti kas savaitiniuose įvairių padalinių vadovų susirinkimuose, kuriuose dalyvaudavo ir įmonės akcininkai. Tose pareigose jau uždirbau nei daug, nei mažai – 6000 litų.
Ta proga teko susipažinti su akcininkais, kurie stebėjosi, kaip pakankamai jaunas vyras, neturintis aukštojo išsilavinimo, sugeba kuo puikiausiai susitvarkyti su aukštomis pareigomis. Tose pareigose teko dirbti trejus metus, įgyti akcininkų ir generalinio direktoriaus pasitikėjimą. Patys akcininkai man pasiūlė tapti generalinio direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.
Šiandien aš esu 28 metų vyras be aukštojo išsilavinimo, uždirbantis 14 000 litų, atskaičius mokesčius, ir besidžiaugiantis gyvenimu. Turiu gerą butą, gerą automobilį ir visiškai neturiu jokių skolų jokiame banke.
Tuo tarpu mano buvę klasiokai, kurie įgijo aukštuosius, o kai kurie – net po porą aukštųjų, dirba paprastais vadybininkais, vadovėliais ir skundžiasi vos 2000-3000 litų uždirbdami.
Mano istorijos moralas būtų labai paprastas. Jūs galite neturėti aukštojo išsilavinimo, bet nepabijokite pradėti dirbti nuo žemiausios pozicijos, kad suprastumėte įmonėje vykstančius procesus nuo žemiausiojo darbuotojo sluoksnio.
Esu matęs ne vieną, kuris gauna iškart aukštas pareigas, gerą algą ir po pusmečio būna išmetamas, nes nesupranta, ką jo padalinys veikia. Būkit paprastesni ir neakcentuokit savo išsilavinimo. Akcentuokit norą tapti lojaliu ir motyvuotu karjerai darbuotoju.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – kokių pajamų reikia jums, norint oriai gyventi sostinėje? Kokios Jūsų šeimos išlaidos? Galbūt pastebėjote, kaip skiriasi išgyvenimo kaina Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba čia: