aA
Kol moksleiviai laukė egzaminų rezultatų, vienas studentas, atsiimdamas diplomą, pašmaikštavo apie sėkmingą geografą, radusį darbą... Kas šyptelėjo, kas vyptelėjo, daugelis nuleido akis. Aš supykau. Supykau ant savęs, nes mano pusmetis, bandant paneigti klaidingus, jokio racionalaus pagrindo neturinčius stereotipus nuėjo vėjais. Atrodo – jokio rezultato.
Studentai
© DELFI / Andrius Ufartas

Ir toliau kalbėdami apie perspektyvas, jaunuoliai pamiršta geografiją. Nors sutikus specialistus, kurie vos prieš pusmetį pabaigė šias bakalauro studijas, nė karto neteko išgirsti, kad jie neturėtų darbo arba, kad tas darbas būtų per mažai apmokamas.

Apie studijų kokybės vertinimo kriterijus nekalbėsiu, nors tikiu, kad jau dabar pusė skaitytojų prunkščia sau į delną ir baksnoja į reitingus ar kokią nors, tiksliai nenurodant kelių šimtų metų senumo, statistiką. Kalbėdami apie studijas dažniausiai bandome pasverti perspektyvas. Kažkaip išmatuoti, apibrėžti ir įvardinti kas yra perspektyvi profesija šiandien? Kokia ji bus po penkerių metų? Jau sutariama, kad ateityje daugiausiai darbo turės tų specialybių atstovai, kurie šiuo metu dar niekur nėra ruošiami.

Nors oficialiai tokios profesijos nėra, šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančiais urbanistais – miestų specialistais – tampama pabaigus architektūros, sociologijos, ekologijos, geografijos ir dar kitas studijas. Kiekvienas bazinis išsilavinimas teikia skirtingą požiūrį į miestą, jo sistemos vystymąsi, todėl patys įvairiausi specialistai turi ką pasiūlyti sprendžiant sudėtingas interesų derinimo problemas. Moksleivi, – šiandieniniai profesijų pavadinimai ir koncepcijos keičiasi ir tai vyks vis sparčiau.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje atsirado daug naujų profesijų, pradedant grafinio dizaino, genetiškai modifikuotų augalų specialistais, virtualių valiutų analitikais ir brokeriais ar socialinių medijų profesionalais. Tačiau kai renkiesi studijas, tu ne visada renkiesi profesiją, o renkiesi požiūrį į pasaulį, atspirties tašką konkurencinėje darbo rinkos kovoje.

Grįžkime prie geografijos. Erdvinis mąstymas, ryšių ir sąsajų nustatymas yra integruota daugelio gyvenimiškų situacijų ir sprendimų dalis. Stereotipai trukdo mums matyti srities ir savo pačių galimybes. Kažkokios nesuvokiamos jėgos dėka, mokiniai mano, kad mokykloje per dvi savaitines geografijos pamokas išmoko visko, ko galėjo. Ko neišmoko – įsisavins navigacijos, geografijos informacinių sistemų ir interneto dėka.

Deja, tokiems moksleiviams net į galvą nešauna mintis, kad miestai planuojami ne chaotiškai, valstybė valdoma ne vien politikų barniuose, o atsakingai analizuojant ir derinant skirtingų sričių interesus, o jų naudojamas navigacines sistemas kuriamos mokykloje tas pačias geografijos pamokas lankiusių ir vėliau šiuos mokslus tęsusių specialistų. Kol prieštaraujame sveikai nuovokai analizuoti studijų programas ar bent susipažinti su kompetencijomis, kurias padės įgyti pasirinktos studijos, pro akis praplaukia daug tuščių, jokiu turiniu mums neužpildytų žodžių.

Vos per šešis domėjimosi geografija mėnesius pamačiau ir pati sau paneigiau visą tuziną iki tol manyje, kaip akmeninę tiesą, įsikaltų stereotipų, pastebėjau geografų ryškų kritinį mąstymą, plačias galimybes, perspektyvas, supratau, kuriuo keliu eina pasaulis. Jie mato daugiau būdų, daugiau alternatyvų, daugiau galimybių ir gali jas palyginti pagal skirtingus kriterijus. Pasirodo, geografijos studentai gali realiai nagrinėti bet kur pasaulyje vykstančius tiek gamtinius, tiek socialinius procesus, aktualias problemas, keistis informacija ir atlikti bendrus tyrimus su kitų šalių studentais ar mokslininkais. Jie žino, kaip teisingai pasirinkti sklypą, kodėl už ką balsuoti, moka imtis konkrečių žingsnių, gerinančių situaciją lokaliai ir net globaliai.

Demografija, klimato kaita, statybos, investicijos, aplinkosauga, miestų plėtra, kultūrinė tapatybė – visa tai raktiniai žodžiai į geografiją.

Daugelis iš geografų džiaugiasi, kad jiems nėra didelės konkurencijos. Juk solidžius darbo užmokesčius gaunantys programuotojai profesionalais vadintis pradeda tik po dešimtmečio intensyvios kovos žemesnėse lygose. Inžinierių ar teisininkų yra tiek daug, kad konkursai į darbo vietas yra nemažesni nei į valstybės tarnybą. Pradedančiųjų dosniais darbo užmokesčiais apkrauti neskuba ir medikai. Rezidentų streikai jau tapo įprasta norma... Ir vis dėlto... moksleiviai ir toliau tikėdamiesi, kad jiems pavyks geriau nei kitiems, intensyviai varžosi konkursuose. Net jeigu matematika ir braižyba, biologija ar informacinės technologijos yra atmetamos kiekvienos kūno ląstelės. Jie padarys viską dėl perspektyvų. Kartais – neteisingai įsivaizduotų...

Gal man taip nebus? – klausia draugų ir pažįstamų ar bet jau tyliai apie tai pagalvoja moksleiviai.

Jeigu nori pasiekti daugiau, duok sau laiko nuspręsti ar bent jau pasidomėti prieš užklijuodamas (ne)perspektyvumo etiketę.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (49)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Emigrantai pradeda suprasti vieną dalyką – ekonominė šalies padėtis nebėra svarbiausia (8)

Pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu. Kultūrinis šokas , įvairūs politiniai sukrėtimai,...

Tarptautinę tolerancijos dieną sugadino gautas lankstinukas (25)

Būkime tolerantiški vieni kitiems. Būtent taip mane Tolerancijos dieną pasitiko vaikų darželio...

Nepasitikėjimas kaimynais pasiekė kritinę ribą: vakarais užtraukiame užuolaidas ir raminame vaikus (146)

Neseniai mano langai buvo atviri kaimynams ir visi džiaugėmės nauju savo namu . Daug kas...

Susirgus vaikui griebėsi už galvos: kada sveikatos sistema tarnaus mokesčių mokėtojams? (60)

Esame įprasta šeima – du suaugę, du vaikai. Vyresnysis vaikas neseniai pradėjo lankyti...

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1387)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (36)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (473)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (24)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (27)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (20)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (202)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (27)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...