Per mano studijų metus alternatyvų skaičius netgi padvigubėjo: be jau minėtų variantų, VDU dabar siūlo net 2 naujas į politikos mokslus panašias programas – „Tarptautinės politikos ir vystymo studijas“ (anglų kalba) bei „Socialinę politiką“.
Dar daugiau, Mykolo Romerio universitetas (MRU) sukūrė programą, pavadinimu „Viešoji politika ir vadyba“. Manau, niekam nereikia aiškinti, kad jei MRU ima siūlyti tam tikrą programą, turint omenyje priėmimo į MRU standartus, labai tikėtina, kad toji programa eina tiesiu keliu į „populiarių, bet neperspektyvių“ programų sąrašą – šalia teisės, ekonomikos ir vadybos.
Sakot, kad šios programos ganėtinai skiriasi nuo paprastų politikos mokslų, ir tai tikrai ne tas pats? Na, tas tiesa – šios naujosios programos yra labiau koncentruotos tik į vieną ar kelias politikos mokslų sritis. Pavyzdžiui, „Tarptautinės politikos ir vystymo studijos“ realiai tėra tarptautiniai santykiai bei, dalinai, tarptautinė politinė ekonomija.
„Socialinė politika“ tėra sociologijos ir politikos mokslų mišinys. Pažįstamas „Viešosios politikos ir vadybos“ antrakursis, palyginęs VDU Politikos mokslų ir savo studijuojamos programos pirmų 3 semestrų programą, sakė, kad jie mokosi tokią pat bendrą politikos mokslų teoriją ir bent jau kol kas jokios specialios specializacijos, skiriančios MRU siūlomą programą nuo VDU politikos mokslų, nėra.
Politologijos studijos tampa paprasčiausiu universitetų įrankiu pritraukti kiek įmanoma daugiau studentų ir pinigų, vis labiau yra orientuojamasi į kiekybę. Nors studijų programose ateities perspektyvos yra gan gražiai aprašytos, tačiau neapsigaukite: universitetams Jūsų interesai tikrai ne pirmoje vietoje – mažiau nei 10 proc. mano kursiokų VDU ketvirtakursių turi realių galimybių dirbti bent kažką susijusį su politikos mokslais. Tokia „< 10 proc.“ tendencija VDU politikos moksluose pastebima jau daugelį metų. Kiek teko girdėti, dar blogesnė situacija yra KU. Tiesa, VU TSPMI absolventų galimybės yra geresnės – Vilnius yra sostinė vis tik. Bet ir ten pasiūla gerokai viršija paklausą.
Situacijos negerina ir tai, kad politologijos studentų ne tik jau dabar yra velniškai daug. Bet jų ir daugėja. Šiemet VDU į savo 3 politologijos specialybes priėmė per 300 naujų studentų. VU tradiciškai priėmė apie 120. MRU į „Viešają politiką ir vadybą“ vėlgi virš 100 studentų. KU į politikos mokslus taip pat. Nors tikslių duomenų gauti ir neišeina, bet galima numanyti, kad Lietuvoje šiais metais į politologiją arba panašias specialybes įstojo daugiau nei 600 žmonių. Turint omenyje Lietuvos politologų, politikos žurnalistų, dėstytojų, rinkimų kampanijų specialistų, biurokratų ES institucijoje bei politikų poreikį, 600 žmonių kasmet yra ženkliai per daug. Tokio skaičiaus drąsiai užtektų bent 5 metams. Jei ne ilgiau.
Kitas svarbus politologijos aspektas – ko tiksliai yra išmokstama. Negaliu neigti – išmokau tikrai nemažai: turiu žinių ir apie tarptautinius santykius, ir apie politinę sociologiją, ir apie Lietuvos politinę istoriją, ir tikrai dar ne vienoje srityje. Kitas klausimas: kiek visos tos žinios man pravers ateityje. Darbdaviui juk nesvarbu, kad moku analizuoti politinius reiškinius, jam nesvarbu, kad galiu papasakoti apie XX amžiaus pirmos pusės politinės sociologijos vystymosi ypatumus, jam nesvarbu, kad skiriu Kantą nuo Hobso, jam nesvarbu, kad galiu paaiškinti, kaip Lietuvoje yra priimami įstatymai ar kuo skiriasi mažoritarinė rinkimų sistema nuo proporcinės. Ir tai suprantama – jam tai ir neturi būti svarbu: tikimybė, kad tokios mano žinios ir gebėjimai jam neš pelną yra laba maži. Išimčių, žinoma, tikrai yra, bet jos tik patvirtina taisyklę.
Šios mano turimos žinios nėra niekinės – jos yra labai gerai bendram išsilavinimui. Bet universitetas turėtų būti skirtas specialybės įgijimui, o ne tiesiog bendram išsilavinimui... Politologijos išsilavinimas yra labai bendras ir darbo rinkoje vargiai suteikiantis kokių nors reikšmingų gebėjimų, kurių negalėtum įgyti studijuojant kitas specialybes.
Taip, politologija lavina kritinį mąstymą, išmoko reikšti savo mintis raštu. Taip pat išmoksti vykdyti kiekybinius ir kokybinius tyrimus, kas taip pat darbo rinkoje yra pliusas. Bet visi šie dalykai nėra išskirtinai politikos mokslų – juos gautum ir studijuodamas kitas specialybes, kurios, galimai, suteiktų ir darbo rinkoje naudingų gebėjimų.
Nors politikos mokslų specialybės pastaraisiais metais įgauna vis daugiau ir daugiau populiarumo, nors politologijos programų Lietuvoje atsiranda vis daugiau, neapsigaukite – tai nėra perspektyvi specialybė ir didžioji dauguma politikos mokslų absolventų tikrai nedirba darbo, susijusio su šia sritimi.
Studijuokit apskaitą ir finansus, viešąjį administravimą, psichologiją, jei turit galimybę, inžineriją ar panašiai – tokias specialybes, kurios suteikia realių darbo rinkai pritaikomų žinių ir įgūdžių – nes politikos mokslai pradeda eiti ekonomikos, teisės ir vadybos „populiarumo, bet neperspektyvumo“ keliu. Na, nestokit jūs į tuos politikos mokslus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!