Nervintis, vienok, labai nesveika – kyla kraujospūdis, prastėja miegas, anksčiau laiko slenka plaukai ir veidą vagoja raukšlės. Gydytojai sako, kad nuolatinė nervinė įtampa kenkia imunitetui, todėl tie, kurie nervinasi, dažniau serga gripu ir vėžiu.
Kita vertus, nervintis yra labai smagu ir kai neturite tam progos, susikuriate patys. Nervinatės net dabar, skaitydami šį tekstą ir ruošdami piktą komentarą. Aš galiu jums padėti. „Autoriui gydytis reikia, didesnės nesąmonės seniai neskaičiau, ką čia spausdinat iš viso???“
Būtent apie jūsų keistą norą lieti savo pyktį internete ir noriu pakalbėti, o jūs skaitysite toliau, nes jau jaučiate, kaip gniaužiasi jūsų kumštis ir pradeda tvinkčioti kairysis vokas.
Kada paskutinį kartą bandėte kažką „paprotinti“ internete? Kaip jums pavyko įtikinti žmogų, kurio jūs niekada nesate matęs ir nematysite, nes retai išeinate iš namų? Galiu duoti ranką nukirsti, kad įsivėlėte į kažkokią nesąmoningą diskusiją, pradėjote nuo argumentų, tada perėjote prie rašybos, o po to nustatėte vienas kito seksualinę orientaciją? O gal tiesiog į jus nekreipė dėmesio, kaip kad nekreipia ir už interneto ribų, tad komentavote vienas pats? Kaip po to jautėtės?
„Tai sunervino, ką sau leidžia?“, – atkirsite ir maloniai nurysite beprasmiškai iššvaistyto laiko kartėlį ir lauksite, kol vėl jūsų akis užklius už kokio nors teksto, neatitinkančio jūsų pasaulėžiūros, bet galinčio padėti numalšinti besinervinančiojo abstinencijos sindromą. Ypač daug galimybių sužydėti visais žiedais atsiskleidžia straipsniuose apie Rusiją, valstiečius ir emigrantus. Jeigu naršote feisbuke, netyčia užsukite į garsaus žmogaus paskyrą ir pamatysite, kad kol jūs dėl neaiškių priežasčių vanojate tik bulves su kefyru, kažkas Tailande geria „Pina colada“ kokteilį ir drįsta girtis.
„Man tai tokios nesąmonės neaktualios, visokie ten tailandai :)))“, – rašysite, nors jūsų sovietinis butas gal net nevertas tos kelionės kainos.
„Už kokius pinigus ten varinėji?“, – paklausite, o kai atsakys, pridėsite, kad elitas „pasikėlęs“ ir vėl bandysite kažką įrodyti, vėl kils kraujospūdis ir drebės rankos. Ir darysite tą patį vėl ir vėl, ir skųsitės, kokia aplink betvarkė ir kaip pasaulis sukasi sau sėkmingai be jūsų tuščių nervų ir tuščios išminties.
Jei nuo patologinio nervinimosi ir piktinimosi būtų skiepai, jūs nesiskiepytumėt, nes skiepai juk nuodai, o jei būtų cheminiai vaistai, prašytumėt žolelių. Tiksliau, jau prašot, ir šiaip vadinate žoles homeopatija, nors jos skiriasi tuo, kad nuo žolių galima pasveikti arba numirti, o nuo homeopatinių preparatų negalima pasveikti, bet ir nemirštama.
Priminkite tai savo senolėms, kai jos vėl plikysis homeopatinę arbatą, nes teks nervintis ne tik dėl interneto, farmacijos, bet ir dėl ligoninės. Tada nervins gydytojai. Po to nervins dar kažkas. Kaip kad šis straipsnis. Bet jums patiko. Nėra už ką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!