Šiuo metu vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas siekia apie 593 eurus „po mokesčių“(ir, beje, toks atlyginimas yra 3 vietoje nuo galo pagal mažumą visoje Europos Sąjungoje). Bet nemaža dalis darbuotojų (su aukštuoju išsilavinimu) gauna vos apie 450 eurų „po mokesčių“. Ir šis atlyginimas Lietuvos viešajame sektoriuje yra užėmęs paskutines pozicijas.
Reikalavimai kultūros darbuotojams vis auga. Jie auga tiek iš institucijų pusės, tiek iš žmonių, t. y. iš jūsų, kurie ateina į mūsų kuriamus, organizuojamus ar tvarkomus renginius, bibliotekas, muziejų ekspozicijas. O pinigų nėra. Taupomi. Tad nemažai dalykų, tokie kaip transportas, pirkiniai, nuoma ar muzikos atlikėjas dažnai yra apmokami iš savų kišenių. Žinoma, kaimas turi išsigelbėjimą šiuo klausimu – kaimo bendruomenes, kurios pasinaudodamos ŽŪM ar savivaldybių lėšomis, prisideda prie gero, kokybiško renginio, nuperka bibliotekai knygų ar sutvarko kokią nors teritoriją prie žuvusio partizano kapo.
Kita situacija su miestu. Čia prie kultūros prisideda miestų savivaldybės, kurios skiria šiek tiek pinigų didžiausioms miesto šventėms, ar parašę vieną kitą projektą prisideda prie kokio muziejaus tobulėjimo. Bet be šių renginių, likę renginiai arba yra su minimaliomis išlaidomis, arba mokami.
Tad tiesiog, kai kitą kartą sakysite „Kokia čia „Dinamika“? Vat Jazzu būtų pasikvietę, iš karto viskas normaliai“, prisiminkite, kad viskas yra daroma iš kultūros darbuotojų kišenių. Ir tik dėl jūsų.
Kitas reikalas – infrastruktūra. Teko kalbėtis su keliomis kolegomis iš kitų rajonų. Ir išties, situacija nekokia – nemažai darbuotojų neturi normalios darbo vietos (tokių dalykų kaip stalas, kompiuteris ar spausdintuvas). Pastatams reikia remonto, nemaža dalis pastatų neapšildyti, be jokios arba su menka sovietine aparatūra. Jeigu kokia biblioteka ar kultūros centras sulaukia pinigų nusidažyti sienoms ar pasikeisti grindis, tai jau šventė.
Kuo toliau, tuo labiau atsiranda trūkumas šios srities darbuotojų. Dėl to uždaromos bibliotekos, muziejai, salelės. Jos tampa arba bendruomenių nuosavybe, arba parduodamos ir tampa įvairiomis arklidėmis, sandėliais ar gamyklomis. Bet galbūt jeigu bibliotekininkėms ar kultūrinių renginių planuotojams atsirastų bent didesnis atlyginimas ir pagarba, galbūt pavyktų visa tai išsaugoti.
Kultūra kovoja su tuo, su kuo bando kovoti Seimas. Bibliotekos, muziejai, kultūros centrai kuria žmonių laisvalaikį, šviečia juos. Bet niekas į šias pastangas nekreipia dėmesio, nes nauji draudimai tikrai „padės“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.