aA
Gyvenimą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus – vaikystė, darbingo suaugusiojo periodas ir senatvė. Kiekvienas iš jų atneša kažką įdomaus ir svarbaus į mūsų gyvenimus. Kartu su įdomybėmis ateina ir atsakomybės, dalykai, kuriuos turime padaryti. Keičiasi ir socialinis statusas, požiūris į žmogų. Čia ir sustokime. Kodėl? Kodėl buvimas viename iš šių etapų, lemia tavo galimybes ne tik pasisakyti, bet ir būti išgirstam, lemia tavo balso „svorį“ ir jėgą? Juk tai tas pats žmogus, kuris kaip niekas daugiau, gerai žino, ko reikia jo bendraamžiams.
Nepilnametį piktina visuomenės požiūris: kodėl suaugusieji „nurašo“ mūsų nuomonę dėl jauno amžiaus?
© R. Guigos nuotr.

Mano išvardintus etapus galima padalinti ir į dar smulkesnius vienetus. Pavyzdžiui, vaikystė – nors formaliai laikoma, kad tai etapas nuo gimimo iki pilnametystės (0-18 m.), ir pagal visus dokumentus kiekvienas šešiolikmetis arba septyniolikmetis yra laikomas vaiku – suprantame, kad tai jau seniai nebe vaikai, gyvenantys jaunuolių gyvenimus. Jaunimu laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų. Neklauskite, kodėl kažkas nusprendė, kad kai tau sueina 30 metų tu tampi nebe jaunas. Juk kažkam reikia vesti ataskaitas, lyginti duomenis ir pristatyti jaunimo situaciją. Bet palikime tuos dokumentus ramybėje. Daug svarbiau tai, kaip mes žiūrime į jaunimą. Ar ne per dažnai šis žodis siejasi tik su šėlimu vakarėliuose ir festivaliuose, alkoholiu, cigaretėmis, o gal net ir narkotikais? Keistas gyvenimo būdas, nepaklusimas taisyklėms ir kiti dalykai taip pat atkeliauja į parankę daugeliui, kai reikia surasti žodžių, kalbant apie jaunimą. O kur dar teiginiai, kad jaunuoliai visas savo dienas leidžia žiūrėdami į telefonus ir kompiuterius? Ne visi taip sako, ne visi taip ir mano. Tačiau paskatinimo augti, tobulėti ir savimi pasitikėti, ši, įvairiausių biologinių dalykų, paauglystės ir kitokių procesų talžoma visuomenės ląstelė, susilaukia retai. Juk mes, jaunimas, nieko nesuprantame, neturime patirties, neišmanome gyvenimo ir šiaip, tegul vadovauja vyresni. O jeigu pasakysiu ne?

Pasakysiu. Nes manau, jog nepriklausomai nuo tavo amžiaus, tu gali žinoti daugybę dalykų, puikiai suprasti tave supantį pasaulį, o ką jau kalbėti apie tam tikrus mokslinius dalykus ar naująsias technologijas. Kodėl tris knygas per gyvenimą perskaitęs ir kompiuterio įsijungti nemokantis šešiasdešimtmetis, yra protingesnis, labiau viską suprantantis ir išmintingesnis, už kelis šimtus knygų perskaičiusį, informacinėse technologijos nusimanantį jaunuolį? Rimtai? Dėl to, kad jam jau šešiasdešimt? Sakysite, kad vis tiek jis „daug gyvenimo matęs, patyręs“, bet jeigu tai negeros patirtys, jeigu jis neįsileido naujų minčių į savo gyvenimą, buvo nelinkęs diskutuoti ir ieškoti argumentų? Kodėl tuomet kasdien viskuo besidomintis šešiolikmetis turėtų būti prastesnis už j

Neteigiu, kad reikėtų nevertinti to šešiasdešimtmečio, bet bandau įrodyti, kad išgirsti to šešiolikmečio nuomonę, taip pat verta. Ir kai abiejų ponų diskusija eis į pabaigą, ir paskutinis garbaus amžiaus pono „argumentas“ bus: „tu nieko nesupranti, nes tu jaunas“ (neretai būtų pridedami tokie žodžiai: „piemeni, tu“; „tau pienas dar nuo burnos nenubėgęs“ ir panašiai, bet nesvarbu), ar tai tikrai galėsime įskaityti kaip argumentą? Panašu, kad daugeliui būtų sunku kalbėti apie jaunuolio pergalę, vien dėl jo amžiaus. Diskriminacija dėl amžiaus? Šiame ieškojimo kas ką diskriminuoja amžiuje, tokie žodžiai vartojami retai. Taigi, čia ateina kitas žodis – emancipacija. Ir šįkart jaunimo, o ne ko nors kito.

Nepilnametį piktina visuomenės požiūris: kodėl suaugusieji „nurašo“ mūsų nuomonę dėl jauno amžiaus?
© Asmeninis albumas

Panašu, kad daugelis suaugusiųjų mano, jog jaunas žmogus turi sėdėti nuleidęs galvą ir tylėti, kai kalba suaugusieji. O apie savo nuomonės reiškimą, reikia tik naktimis svajoti. O jeigu kas ir leistų reikšti tą nuomonę, tai apie įsiklausymą net svajoti neverta. Jei manote, kad jaunuolis nesugebės suprasti situacijos, apskaičiuoti finansų ir priimti racionalų sprendimą, kodėl manote, kad tai turėtų pasikeisti sulaukus aštuoniolikos?

Tačiau tai ne vien diskusijos, debatai, argumentai. Net paprasčiausiose situacijose jaunimas gali susidurti su kitokiu požiūriu nei į vyresniuosius. Yra tekę matyti, kaip pardavėjai parduotuvėse nesisveikina su jaunuoliais. Spėkite, ką paskutinį aptarnaus kavinėje? Jaunuolį. Verta pastebėti, kad jei prie jaunuolio prisijungs akivaizdžiai vyresnis asmuo, padavėjų retorika pasikeis lyg pasukus 180 laipsnių kampu. Sakysite, hiperbolizuoju? Sakysite, kad patys jaunuoliai nesugeba pasisveikinti ir esame kalti tik mes? Siūlau, atidžiau paanalizuoti įvairias kasdienes, gyvenimiškas situacijas iš arčiau.
Įdomi situacija ir su pilietinės pareigos atlikimu. Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje kitų pasaulio šalių, balsuoti galima tik nuo 18 metų. Bet kodėl? Kas pasikeičia, kai tau į duris paskambina aštuonioliktas gimtadienis? Ar tą dieną tampi protingesnis, gebantis matyti šalies ateities viziją, žmogus? Aš manau, kad niekuomet politiką nesidomėjęs jaunuolis, kuriam nesuprantama, kokie skirtumai tarp politinės kairės ir dešinės, kokios įvairių partijų nuostatos, vertybės ir ideologijos, neskubės to sužinoti sulaukęs ir pilnametystės. Taigi, žmogus, kuris būdamas šešiolikos, nieko neišmanė apie politiką, kai jam sueina aštuoniolika, gauna galimybę balsuoti, nors ir toliau nesiruošia kvestionuoti savo politinio (ne)išmanymo. Tačiau šešiolikmetis jaunuolis, kuris kasdien skaito įvairius straipsnius, domisi politika, klausosi įvairių politikų komentarų ir priima sprendimus už ką balsuotų, jei galėtų, turi laukti dar dvejus metus. Kitaip tariant, tai priklauso nuo žmogaus.

Jei jis bus tas, kuris sprendimui, kaip ir kur turi judėti jo šalis, skirs vieną minutę – jis nepasikeis sulaukęs aštuoniolikos. Tačiau jaunuolis, norintis išsakyti savo nuomonę, neturi galimybės būti išgirstu. O tai blogai. Nemaža dalis visuomenės lieka neatstovaujama. Nenuostabu, kad tuomet politikai linksta kalbėti apie senjorams svarbius dalykus, paprasčiausiai dėl to, kad pagrindiniai balsuotojai yra senjorai. Gal tokiais būtų ir jaunimas? Tuomet politikos formuotojams tektų kalbėti ir apie švietimą, darbo vietų kūrimą, investicijas – apie tai, kas aktualu jaunimui. Bet vėlgi, niekas net neketina suteikti progos jaunimui pasireikšti, išsakyti savo nuomonę. O ir pensijas pakelti daug lengviau, nei reformuoti švietimo sistemą ar pritraukti naujų investuotojų.

Kol daugelyje pasaulio šalių vyksta aktyvios diskusijos dėl balsavimo kartelės – Lietuvoje, galima sakyti, tylu. Retos net diskusijos jaunimo organizacijose, ką jau kalbėti apie parlamentarus ar Vyriausybės narius. Ne visur tik diskutuojama – Malta ir Austrija yra dvi ES šalys, kurios visuose rinkimuose suteikia teisę dalyvauti asmenims nuo 16 metų. Savivaldos lygmenyje tai gali daryti ir estai. Pamenant visus tuos atvejus, kai mes, lietuviai, pradedame svarstyti kokį nors įstatymą, kuris Estijoje buvo priimtas jau prieš kelis dešimtmečius? Panašu, kad taip bus ir su šiuo dalyku – jie šį pokytį įvedę jau prieš 4 metus, o mes apie tai dar net nediskutuojame. O juk neturime laiko. Mes neturime laiko ir galimybių sau leisti nedaryti pokyčių ten, kur jų reikia. Ir niekas geriau už jaunimą negali priminti, kad to laiko mes neturime. Mums svarbu, kaip gyvensime savo šalyje ar visame pasaulyje po dešimtmečio ar dar daugiau – mes gyvensime tame pasaulyje. Todėl vertėtų išdrįsti paklausti mūsų nuomonės, kol dar esame jauni.

Kalbant apie nūdienos įvykius, verta pakalbėti apie Eurokomisarus. Lietuvai pats metas išsirinkti, kas iš Lietuvos dirbs Europos Komisijoje. Nors tai daryti reiktų paskubėti, kol kas pavardės žmonių, kurie oficialiai pretenduos į tuos postus, nėra paskelbtos. Kalbama tik apie tuos, kurie galėtų. Ir ką jūs manot, vos tik kažkas užsimena, kad tai galėtų būti nors kiek jaunesnis žmogus, ir čia kalba eina jau ir apie, pavyzdžiui, keturiasdešimtmečius, tuoj atsiranda visuomenės veikėjų, politologų, skubančių teigti, kad šie žmonės negali pretenduoti į šį postą... vien dėl savo amžiaus. Jei kas pasakytų, kad to negali padaryti moteris dėl savo lyties, tai būtų žiauru. Bet ar nėra žiauru tai, kad tikriausiai neleisime šauniems ministrams ar kitiems to vertiems politikams užimti šį postą vien dėl jų amžiaus? Net jei jie ir geriausi ministrai, į Briuselį geriau siųskime vyresnius, nes šie neturi vieno svarbaus defekto – buvimo jaunu.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
2.8611

Moteris pasipiktino influencerių siūlomais milteliais lieknėjimui: atrodo, kad jos visiškai neturi principų ką reklamuoti (70)

Pastaruoju metu vyrauja mada, kad moterims reikia būti permatomoms tarsi skeletai. Jei esi pilnesnė,...

Atsargiai: skyrybų priežastimi gali tapti ir... magnetukas (25)

Yra tokie smagūs ir žaismingi mediniai magnetukai – su linksmomis frazėmis, kurios turėtų...

Jei mirsiu nuo vėžio, laukdamas tyrimų, norėčiau, kad valstybė padengtų laidojimo išlaidas (179)

Ilga kelionė per gydytojus, kol buvo nustatyta diagnozė, o prasidėjęs karantinas pastatė į dar...

Policininko žmoną gniuždo jo kolegės elgesys: tokio įžūlaus siūlymosi dar neregėjau (373)

Nežinau, ką daryti. Esu tiesiog tokia sutrikusi, nes patekau į situaciją, kuri atrodo be išeities.

Parodžiusi savo sudarkytus gelinius nagus meistrei tokio atsakymo nesitikėjau (206)

Perskaičiau straipsnį apie tai, ką pastebi vyrai moterų išvaizdoje. Jame atpažinau situaciją,...

Top naujienos

Išgirdę žudiko planus prisiminė Lietuvą sukrėtusią dramą: išžagintos 14-metės akyse subadė motiną ir patėvį (52)

Daugiau kaip prieš aštuoniolika metų visą Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas, kai buvo išžaginta...

Menstruacinė taurelė – naudinga ar žalinga? Ginekologės atsakymai išsklaidys abejones (43)

Ilgą laiką tarp higieninių reikmenų, reikalingų menstruacijų metu, karaliavo dvi pagrindinės...

Lukašenka sutarė su Putinu: vos paprašius Rusija suteiks „visokeriopą pagalbą“ teigia nerimaujantis dėl Lietuvos ir Lenkijos (900)

Aliaksandras Lukašenka po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šeštadienį pareiškė,...

Netoli Klaipėdos sugautas iškrypėlis: išsigandusi mergina spėjo pasikviesti draugą (203)

Netoli Klaipėdos vyras glumino poilsiautojus paplūdimyje viešai tenkindamas lytinę aistrą....

Čempionų lygos staigmenos tęsiasi: „Lyon“ eliminavo „Manchester City“

UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalio etapas baigėsi. Paskutiniajame šio etapo mače Lisabonoje buvo...

Sofos ūkis, arba pinigai už žolės pjovimą – kiek iš to galima uždirbti (41)

Žemės ūkio ministerijos žiniomis, pernai vadinamieji sofos ūkininkai valdė 78 tūkst. hektarų....

Lukašenka įsakė sustiprinti karines pajėgas prie sienos su Lietuva ir Lenkija (199)

Lukašenka šeštadienį nurodė perkelti karinių oro pajėgų brigadą iš Vitebsko į Gardiną prie...

Vidas Bareikis – apie per koncertą numestus kilogramus, santuokoje nešamą kryžių, rūpestį dėl sūnaus ir santykius be spazmų (100)

Laidoje „Laikykitės ten“ su Andriumi Tapinu apsilankęs atlikėjas, aktorius ir režisierius...

Išskirtinės pramogos vienoje gražiausių Latvijos vietų: Lietuvoje to nerasite (8)

Minotauro labirintas, požeminiai ežerai, žygiai su šunimis ir daug kitų smagių ir aktyvių...

Paauginusi du vaikus, su malonumu grįžau dirbti į sekso sferą (24)

Dviejų vaikų motina papasakojo, kaip paauginusi vaikus grįžo į darbą sekso srityje.

|Maža didelių žinių kaina