Žinoma, daug žmonių, verčiau gal reikėtų sakyti beveik visi, kalba apie blogą valdžią. Korupcijos skandalus, amžinus papirkinėjimus, nesirūpinimą tauta ir t.t. Tačiau man vis dažniau kyla klausimas: o iš kurgi tokie žmonės valdžioje atsiranda, negi visai nieko negali padaryti paprastas žmogus prie balsadėžės ar susirinkime? Ar tikrai viską padarėme patys, kad kainos parduotuvėse ir turguose nebūtų tokios kaip dabar?
Deja, gerai apsidairius, matyti, kad tiek esantys valdžioje, tiek tie, kurių ten nėra, nedaug kuo skiriamės. Esame tie patys „tarybiniai“ žmonės kaip anksčiau. Bijome valdžios, keičiame savo sprendimus neva tai „bausdami“ vienas ar kitas partijas ir vis dar tikėdamiesi, kad už mus kažkas pagalvos. Kad viskas bus aišku – ko bijoti, kam pakišti, kam nusilenkti. Kitaip tariant, vis dar veikia tas pats puikiai suformuotas „tarybinio“ žmogaus vergiškas mentalitetas.
Juk ar vien tik parduotuvėse kainos atrodo išaugusios? Vos įvedus eurą kainos atrodo pakilusios. Vaisiai, daržovės tuoj po euro įvedimo, mano akimis, kone dvigubai turgeliuose brangti pradėjo. Su paslaugomis, atrodo, nutiko tas pats. Panašu, kad kai kas tik luktelėjo, kol oficialiai galės pakelti kainas ir pasielgė kaip „senais gerais“ laikais, kai buvo nesvarbu kokybė, o reikėjo tik devizu „Pavyti ir pralenkti“ vadovautis ir nepaisant priemonių nulėkti kažkur.
Taigi dėl esamos situacijos kalta ne tik valdžia, bet ir mes patys. Tiek stovėdami prie balsadėžių ir balsuodami už galimai rytų kaimynams parsidavusius politikus ar tiesiog neateidami pareikšti savo valios iš viso, tiek pirmiausiai galvodami apie nuosavą kišenę, o ne valstybės sėkmingą gyvenimą. Kaip įpratome prie „kaimynų valdžios“ gerti, vogti ir negalvoti savo galva, taip ir gyvename toliau. Daug kalbame, šūkaujame, o ką tepadarome? Tiek esantys valdžioje, tiek tie, kurių ten nėra? Kalbame ir dažnai tik imituojame darbus.
Belieka tik viltis, kad kol ateis į pilnateisį valstybės valdymą karta, gimusi ir augusi jau nebe vergovės gadynėj, dar bus ką išsaugoti, dar bus, kur kurti... Nes kol kas iš senosios kartos bei jos auklėtų vaikų naudos yra mažiau, nei galėtu ir turėtų būti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Du – dirbantys – negalim aprūpinti dviejų vaikų“, – taip komentare, kuris susilaukė didžiulio kitų skaitytojų palaikymo, rašė vienas DELFI komentatorių.
„Pavargom, auginam du vaikus. Kol buvo seneliai, padėdavo, dabar likom vieni iš algų. Du – dirbantys – negalim visiškai aprūpinti dviejų vaikų. Neviltis... Ateities šioj šalį nei savo, nei vaikų nematom. Dantų nėra už ką pasitaisyti...“, – tokia liūdna situacija buvo nupasakota anoniminio skaitytojo komentare, paskelbtame po straipsniu apie metinį prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimą.
Jis susilaukė didelio skaitytojų palaikymo – beveik 600 žmonių nurodė pritariantys jam, įvertinę komentarą teigiamai. Tiesa, 39 išsakė priešingą poziciją. Prašome abiejų grupių – pasidalykite savo mintimis: ar jums sunku išgyventi Lietuvoje, kokios jūsų pajamos ir išlaidos, kaip jos keitėsi? Su kokiais sunkumais susiduriate – kas labiausiai apsunkina jūsų šeimos pečius? O gal neturite kuo pasiskųsti ir galite patarti tiems, kuriems sunku?
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Gyvenimas“ arba čia. Vienam jūsų dovanų įteiksime M.L. Schrad knygą „Vodkos imperija“.