Atsiverskite straipsnį apie mokyklą. Paspauskite, kad rodytų blogiausiai įvertintus komentarus. Ką ten matote? Visiškus kliedesius? O tie kliedesingieji – vyrai ir moterys, turintys vaikų, ir vedantys juos mums, mokytojams, mokyti.

Čia buvo pasipiktinusių, kad mokytoja atgaline data surašė vaikui pažymius, nes auklėtoja „vertė“. Palaukit, mielieji! Tai vyksta kasdien! Šiuo metu mokau pradinukus, bet esu dirbusi vidurinėse mokyklose. Vienoje iš jų kolegė buvo man pasiguodusi: yra klasėje vaikas, kuris nuolat nelanko pamokų. Jis nėra piktybinis, tiesiog labai serga, tačiau neturi kažkokios specialios pažymos, todėl „n“ raidės jam rašomos kaip ir visiems. Taigi, vieną dieną ateina pas tą mano kolegę ano vaiko auklėtoja ir prašo vietoj kelių „n“ raidžių įrašyti pažymius.

Patikėkit, ten kalba nėjo apie jokius turtingus tėvelius, apie jokias aferas ir kyšius, paprasčiausiai, jei gerai pamenu, atėjo į mokyklą mama ir žmogiškai paprašė. Ir ką daryt? Klausiu rimtai: kaip mokytojui, kaip žmogui, pasielgti? Vis dėlto ji įrašė tuos pažymius... Tai buvo prieš devynerius metus. Nematau pagrindo manyti, kad nevyksta ir šiandien.

Kitas atvejis buvo prieš šešerius metus... Į mokyklą atlekia įtūžusios mamytės. O dabar įdėmiai perskaitykit, kuo jos skundžiasi! Jos skundžiasi, esą mokytoja nesuvaldo jų vaikų. Taip, jums nepasivaideno. Trijų didžiausių klasės chuliganų Jono, Petro ir Anupro mamos atėjo pas direktorę ir sako: rusų kalbos mokytoja Pavardauskienė nesuvaldo klasės, todėl mūsų vaikai gauna blogus pažymius. Ir kaip jums tokia situacija? Mamos (!!!), vietoj to, kad vestų savo išperas (atsiprašau) pas psichiatrus, kad jiems paskirtų raminamųjų, uja mokytoją, kuri neturi kalėjimo prižiūrėtojo pasiruošimo, kuris, kaip pasirodo, reikalingas, norint mokyti vaikus.

Gerai, tęsiam. Mokytojas-kalėjimo prižiūrėtojas. Jeigu jums rūpi mano asmeninė nuomonė, aš manau, kad mokytojai yra mokytojai, o kalėjimo prižiūrėtojai yra kalėjimo prižiūrėtojai, nereikėtų šių dviejų profesijų sutapatinti. Bet komentaruose mačiau nuomonių, kad reiktų ir tokių. Ką gi, man teko susidurti su jais. Pripažįstu, žinau tris mokytojus, kurie dirba tokiais metodais ir jiems puikiai sekasi. Tačiau kiek yra nepasisekusių...

Buvo toks savotiškas berniukų technologijų mokytojas. Problematišką klasę tvarkė puikiai, atrodė, mamytės galėjo atsikvėpti, kad bent iš technologijų jų angeliukai negauna pastabų. Deja... Viena mamaitė atkapstė, jog gerasis mokytojas – kalėjęs. O tai tau! Ir staiga iš gero vyro, puikaus pedagogo, žinančio, kaip dirbti su sunkiais vaikais, tapo šlykščiu degradu, lendančiu prie vaikų, vietoj to, kad sėdėtų girtas patvory ar toliau regztų machinacijas. Kaip suprasti tokias mamytes? Aš nežinau...

Dar vienas atvejis: buvo klasė su dviem nežmoniškais chuliganais ir keliais jų pakalikais. Atėjo su jais dirbti mokytojas-kalėjimo prižiūrėtojas (ta perkeltine prasme, ne tikrąja). Sunkiai, tikrai sunkiai, bet tvarkėsi. Jau, atrodė, pavyks pastatyti į vietą anuos du, bet vėl – ateina į mokyklą tėvai... Jų vaikai traumuojami. Jiems baisu, kai mokytojas šaukia ant tų dviejų nenaudėlių. Keiskit mokytoją... Vėl klausiu: yra klasėje vaikai, kuriuos piktasis mokytojas gąsdina. Na, ir ką, ką daryti? Argumentai kaip į žirniai į sieną (kad klasėje yra anie du), o UAB „Mokykla“ negali leist sau prarast klientų...

Toliau: į klasę ateina mamytė ir teškia ant stalo popierių šūsnį. „Kas čia?“ – klausia kolegė. O ten – kažkokio šiuolaikinio filosofo mintys apie vaikų auklėjimą, gal net visa mokymo sistema, nebepamenu. „Paskaitykit ir pritaikykit, jei ką, mano vaikas papasakos, jei vis dar šūkausit ant jų“.

Galvojate, tokie veikėjai būna tik anekdotuose? Ne. Jie gyvena realybėje, pagal kurią ir kuriami anekdotai. Pasikartosiu – UAB „Mokykla“ turi atsižvelgti į klientų norus ir poreikius! Net jei dešimt klasės mokinių – analfabetai, jiems reikia specialaus mokymo, dvigubai lėtesnio tempo, trys mokiniai – genijai, jiems nuobodu su visais, du mokiniai – agresyvūs, penki – hiperaktyvūs, trijų nuo telefonų neatitrauksi, o likę du – nelankantys... Ir visų jų tėvai eina pas mus ir kartoja: jūs mano vaiko nesuvaldote, jūs jam per gera, jūs jam per griežta, jūs jo nemokot, jūs jį per daug spaudžiat, jūs į jį nekreipiat dėmesio... Namo grįžti su ūžiančia galva...

Kad jau pradėjau, tai ir pabaigsiu. Ketvirtokas staiga išsitraukia peilį ir puola kitus mokinius. Po jo išvežimo su greitąja atlekia tėvas žudiko veidu. Mokytoja alpsta iš siaubo, kaip paaiškinti, kodėl jo vaikui per pamoka durta peiliu, o tas sako: „Aš jus duodu į teismą, nes jūs mano vaikui iššaukėte psichozės priepuolį.“ Taip, pasirodo, tai to ginkluotojo tėvas. Mokytoja jo vaikui sukėlė priepuolį... Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai (kaip tiksliai – nepamenu, tai nutiko ne man ir prieš kelis metus).

Į klasę tik suskambus skambučiui įsėlina moteris. Mokytoja žiūri nieko nesuprasdama. Netikėtai ta moteris puola prie vienos mokinių ir bando rėkdama atimti telefoną. Mokinė ne pėsčia, staugia atgal, telefono neduoda. Moteris išeina ir atsiveda socialinę darbuotoją, paskui kviečia direktorės pavaduotoją. Dvi pamokos šuniui ant uodegos. Viskas dėl to, kad tos moters dukrą prieš jos valią nufotografavo ir įkėlė į internetą... Kažkoks košmaras... Kuo čia dėta mokykla...

Na, o pabaigai kaip vyšnia ant torto: girdėjau nuomonių, kad reikia daugiau mokytojų vyrų. Reikia tai reikia. Bet vyras dar nereiškia, kad jo negalima patraukt nuo vaizdo. Tačiau, na, paklausykit, kokiu būdu. Ogi vienas klasės šulas sugalvojo kažkokią pasakaitę ir visa likusi klasė patvirtino, kad taip ir buvo. Atia atia, mokytojau.

Bijau, kad mokyklų situacija darosi kritinė...

Vienintelis dalykas, ko prašau jūsų, tėveliai, yra supratingumas... Mes, mokytojai, tik žmonės, kaip ir jūs, supraskit tai! Kartais nepajėgiame suvaldyti jūsų vaikų, išaiškinti jiems asmeniškai. Pamokoje tik keturiasdešimt penkios minutės, o mokinių dvidešimt penki – trisdešimt...
Po penkiolikos metų vidurinėse mokyklose dabar, dirbdama su mažiukais, jaučiuosi daug ramiau. Berašant šį laišką netgi kilo mintis išleisti knygą – lietuvių mokytojo atsiminimai... Be jokių pagražinimų...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mokiniai, mokytojai, tėveliai, norite pasidalinti savo nuomone, paprieštarauti? Laukiame Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Daugiau naujienų apie mokyklas galite rasti adresu www.delfi.lt/lmz!