Čia užsiregistruoti ir pradėti rašyti mane įkvėpė DELFI straipsnis - „EBPO bankų sąjungos ataskaita - palanki Lietuvai“.
Štai keletas ištraukų: „Kaip skelbiama šiame dokumente, naujausi Europos Sąjungos pasiūlymai sujungti bankininkystės priežiūrą ir suderinti bankų sprendimų mechanizmus - „svarbūs žingsniai teisinga kryptimi“. Tačiau jie lieka neužbaigti, apsiribojus tuo, kad bankininkystės sąjunga steigiama tik euro zonoje.
<...>
EBPO ataskaitoje daroma išvada, jog „ne euro zonos valstybėms turėtų būti leidžiama dalyvauti tiek priežiūros mechanizme, tiek Europos stabilumo mechanizme (ESM). Taip pat siūloma išplėsti bankininkystės sąjungą, kad ji apimtų ir Europos šalis, kurios negalėjo arba nenorėjo tapti visateisėmis jos narėmis.
<...>
Šių metų ERBO ataskaitoje ypač didelis dėmesys sutelkiamas į ekonominės integracijos svarbą. Joje ne tik nagrinėjama Europos bankininkystės sąjungos ateitis, bet ir Eurazijos ekonominės sąjungos steigimo perspektyva“.
Pirmas ir labai svarbus dalykas tai, kad pavadinimas neatitinka straipsnio esmės - jokio palankumo Lietuvai, bent jau aš ten neįžvelgiau.
Tekste sakoma, jog ne euro zonos valstybėms (taip pat ir Lietuvai) turėtų būti leidžiama dalyvauti šiuose saugumo mechanizmuose, tačiau jokios kalbos apie tai ar dalyvavimas bus naudingas mums.
Viso šio mechanizmo koncepcija yra panaši į JAV veikiančio federalinio rezervo banko veikimo schemą. Tik Europos atveju šis mechanizmas apims daugiau nei vieną valiutą bei šalį, tačiau greičiausiai bus orientuotas tik į pagrindinės valiutos stabilumo užtikrinimą.
Tai iš tikrųjų reikštų, kad Lietuva ir kitos ne „euro skolų zonos“ valstybės savo vietine nenuvertėjusia valiuta užtikrintų nuvertėjusio euro stabilumą. Jos turėtų mokėti duoklę į „bendrą katilą“, kas verstų mus dar daugiau skolintis iš tų pačių bankų, kadangi mūsų biudžeto balansas ir taip yra neigiamas. Trumpiau tariant, šis mechanizmas įteisins euro zonos skolų perleidimą ne euro zonos valstybėms.
Tačiau Europoje, skirtingai nei Amerikoje, kuri taip pat išgyvena skolų krizę, yra vienas papildomas faktorius - fiksuotas kai kurių ne euro zonos valstybių valiutų ir euro santykis (pavyzdžiui, litas ir euras susietas nuolatiniu 3.45:1 santykiu). Euras, kaip žinome, dabar išgyvena devalvaciją de facto tuo pačiu tempdamasis žemyn litą ir kitas susietas valiutas. Todėl, mano manymu, Lietuvai, prieš pasirašant šias būsimas sutartis su Europa, reikėtų persvarstyti lito ir euro santykį nepakeičiant lito kiekio rinkoje, nes ekonominės aplinkybės yra pasikeitusios.
Pakilus lito vertei euro atžvilgiu, dalinai sustabdytumėme darbo jėgos nutekėjimą, surinktumėm daugiau mokesčių, kadangi grįžtų dalis darbo jėgos, atpigtų maistas bei kitos prekės, kadangi daug visko yra importuojama per Europą. Jei tai būtų pritaikyta visoms ES šalims, kurios susietos su euru - tų šalių žmonės taptų turtingesni euro zonos šalių atžvilgiu. Tai galėtų paskatinti vartojimą ir galbūt netgi gamybos grąžinimą į Europą, taip sukuriant naujas darbo vietas ES ir išvengiant skolų. Kitaip tariant, tai būtų euro devalvavimas Europos Sąjungos ribose. Jeigu valiutų santykiai nebus persvarstyti, pasirašius šias stabilumo sutartis gausis taip, kad euras paskui save nusitemps ir kitas valiutas, kas veda visiško Europos bankroto link.
Šio žingsnio nauda būtų ne tik fiskalinė, bet ir socialinė - valiutų kursų koeficientų persvarstymas ES viduje, tai galimybė sumažinti gyvenimo kokybės atotrūkį tarp senųjų ES šalių ir naujųjų bei tautinę nesantaiką, kilusią senosiose Europos šalyse tarp vietinių gyventojų ir darbininkų iš naujųjų šalių. Jeigu išeitų grąžinti gamybą į Europą, galbūt tai netgi turėtų įtakos klimato kaitai, kadangi būtų investuojama į tobulesnes gamybos technologijas naujuose fabrikuose. Beje, JAV jau po truputį žengia šiuo keliu.
Kita alternatyva yra tiesiog išeiti iš sąjungos, bet tai destruktyvus ir kraštutinis žingsnis, kuris atneštų daug skaudesnių pasekmių visam žemynui. O euro zonos šalys turi pripažinti tai, kad jos yra prasiskolinusios ir joms reikia devalvuoti eurą, kad pritrauktų užsienio investicijas, tačiau tai galėtų būti ES vidaus investicijos, o ne, pavyzdžiui, Kinijos, taip nesumažinant bendro Europos BVP ir netampant priklausomais nuo trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija.
Nekantriai lauksiu Jūsų komentarų. Diskutuokime, nes tik diskusijose gimsta geros idėjos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!