Man tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie jokios skubos pagalbos neteikia. Viena budinti gydytoja, kaip tik tuo laiku buvusi arti registratūros, pasakė, kad mane priims. Man liepė eiti į ketvirtą aukštą. Vos ten nuėjau, nes galva baisiai sukosi.

Gydytoja pamatavo spaudimą, spaudimas buvo geras. Pasiūlė patikrinti kraują. Nuvedė prie tyrimų kabineto. Dar paminėjo, kad geriau eičiau į ligoninę, ten galėtų ištirti. Pasityčiojimas – eiti. Kad aš vos iki šios poliklinikos atėjau...

Prie laboratorijos durų laukiau apie 10-15 min. Laboratorijoje dirbusi moteriškė labai nepatenkinta pažiūrėjo į mane tarsi į narkomanę ar po vakarykščio atėjusią, pasakė, kad bet kokie tyrimai yra mokami. Nieko nemokamo nebus. Pinigų su savimi turėjau, pasakiau kad sumokėsiu už viską, tik padėkit, nes paeiti negaliu. Laboratorijos darbuotoja sulašino širdies lašelių, davė atsigerti. Liepė eiti į registratūrą ir susimokėti.

Eiti...Eiti sveikam, o aš vos paėjau. Nusileidžiau į pirmą aukštą, pakeliui tris kartus besiilsėdama. Nusileidusi išejau į lauką pakvėpuoti. Man buvo labai bloga. Prisirėmiau prie poliklinikos sienos. Kaip tik tuo metu priėjo mano vyras. Jis atvažiavo iš namų (turiu pabrėžti, kad nuo šios poliklinikos gyvenam toli - apie 40 km atstumu).

Paaiškinau, kad man pasiūlė tyrimus padaryti, nieko konkretaus kol kas nepasakė. Davė lapelį su užrašytu tyrimu. Vyras pasisiūlė nuvežti į greitosios pagalbos ligoninę. Paprašiau vyro, kad nueitų į registratūrą, sumokėtų už priėmimą. Pati laukiau lauke. Registratūroje pareiškė, kad mokėti neprivalom, kadangi neatlikom jokių tyrimų. Vyras nuvežė mane į Lazdynus. Ten pas gydytoją patekom maždaug po pusvalandžio. Ištyrė kraują, po dar 10 min. jau buvo rezultatas.

(...) Tokio pažeminimo kaip poliklinikoje nebuvau pajutusi iki šiol. Gydytojai, kuri mane sutiko apžiūrėti vos ne savo iniciatyva norėčiau padėkoti. Atleiskite, nebeatsimenu Jūsų pavardės...Tiesiog nenoriu atsiminti nieko, kas sieja su ta poliklinika...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Sveikata – didžiausias turtas: į tokį posakį su šypsena tikriausiai žvelgia tik tie, kuriems nėra tekę sužinoti sukrečiančios diagnozės ar ilgam atsidurti ligos patale.

DELFI skaitytojai jau ne kartą pasakojo apie sudėtingą susirgusio žmogaus gyvenimą ir gyvenimą apvertusią diagnozę. 26-erių metų mergina, nuo kurios veido niekad nedingdavo šypsena, išsigando krūtyje užčiuopusi guziuką.

„Ėjau pas medikę gana gerai nusiteikusi, manydama, kad gydytoja apžiūrės ir pasakys - „nieko rimto, nebuvo dėl ko nerimauti“. Deja...Tai, ką iš jos išgirdau: „Kaip tu anksčiau jo nepastebėjai? Juk čia gigantas, netelpa į ekraną...“, – pasakojo ji.

DELFI skaitytoja Vytautė pasidalijo kitokia istorija – jai teko susigyventi su tuo, kad serga depresija. „Paskaičiavau, kad, liaudiškai tariant, „psichūškėse“ esu gulėjusi apie metus. Atrodo, per tiek laiko turėtų visos depresijos išsilakstyt, bet ne. Visa mano liga liko ir aš žinau, kodėl. Jungas labai gražiai pasakė, kad sielos vaistais neišgydysi. Mano vaikišką sielą sužeidė ir aš žinau, kas. Buvau gydoma tik medikamentais, žinot, kad nemokamai pas psichologą galima nueiti tik vieną kartą (čia rajone, kuriame aš gyvenau)?“, - apie bėdas nuvyti ligą rašo mergina.

Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Liga“.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: