Priešais taip pat yra bendrabutis, ir ne paslaptis, kad 5-6 butai yra pastoviai nuomojami. Sėkmė lėmė, jog iki šiol nebuvo jokių problemų, net nepastebėdavome, kas įsikraustė ar išsikraustė.
Tačiau šį rugsėjį ramybė pasibaigė. Atsikraustė net ne keli studentai, o visas kaimas, kaip aš sakau. Iki šiol buvęs ramus kiemas virto šiukšlynu: ten, kur sėdėdavo senjorai ar žaisdavo vaikai, dabar sėdi 20-25 metų jaunuomenė ir gliaudo saulėgrąžas, girtauja, rėkauja iki pat nakties, žinoma, ne gražius palinkėjimus...
Esmė ta, kad su savo atžalėlėmis atsikraustė ir, panašu, tėveliai su kaimynais, ar galai žino kuo – savaitgaliais anksčiausiai pasigirsta susišūkavimai per langus ar lauke – na, lyg kaime, kur visi pažįstami... Kultūros jokios – jei jaunimas sėdi lauke, tai muziką leidžia net ne per tuos savo aparačiukus prie telefonų, o tiesiai iš buto pirmame aukšte! Žinot, nemalonu tą trankią rusišką muziką girdėti, o ypač, jei supranti žodžius...
Amnezija nesergu, pati savo jaunystėje girdėjau ir kitiems persakiau žodžius apie „išėjimą į žmones“, bet jei jau taip padarai, tai būk malonus, ir elkis kaip žmogus, o ne tvarto kiaulė...
Kaip ir visi žmonės, mėgstu saulutę, bet pastaruoju metu pagaunu save galvojančią, kad kuo greičiau kirstų šaltis, kad suvytų tuos anuos bent jau į butus, ir vėl būtų galima kiemu prasieiti ramiai...
Ko gero, tik dabar supratau, ką reiškia kalbos apie senjorų traukimąsi ir užleidimą vietos jauniems... Buto įsigijimo ir nuomos pigumas atsigręžė prieš mane pačią, ir, matyt, teks kraustytis, nes rugsėjis atėjo ir praėjo, o šventėms galo nematyti... Vaikaitis rodė pratybose paveiksliuką, kur kultūringi žmonės gyvena mieste, o kai atsikrausto atitinkamas kontingentas, tenka sprukti į priemiesčius... Ten kalbėta apie imigrantus, o mes, deja, turime savo rūpesčių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
O kaip tau sekasi sutarti su naujais kaimynais? Pasidalink naujiena, istorija ar nuomone rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.