aA
Tyrimų centro „RAND Europe“ pareiškė, kad korupcija Lietuvoje gali suvalgyti iki 4,44 mlrd Eurų per metus. O tai buvo skaičiai už 2016 metus. 2016 metų Lietuvos biudžetas buvo 9,44 mlrd. eurų. Nesunku paskaičiuoti. Jei 9,44 mlrd. Eur 100 procentų, tai korupcija sudaro 47 procentus. Kad suprastumėte, jei tu sumokėjai valstybei 100 Eurų mokesčių, 47 eurai bus pavogti ir paslaugiųjų valstybės tarnautojų pasisavinti.
Automobilių tarša
© Shutterstock

Mintį dėstyti pradedu būtent nuo šitos informacijos, kad būtų iš karto aiškus motyvas ir interesas.

Šitame straipsnyje nekalbėsiu pagražindamas situacijos ir reikšiu tokią nuomonę, kaip galvoju. Vyriausybė planuoja, kad iš naujo automobilių taršos mokesčio gaus per metus 29 mln. eurų pajamų. Čia kažkas panašaus, kaip kad įvedus eurą niekas nebrangs ir infliacija sudarys dėl to ne daugiau nei 0,2 – 0,3 procento. Šis mokestis yra nauja melžiama karvė ir jis bus nuolat didinamas. Kad mokestis įeitų su mažesniu pasipriešinimu, visada jo pradžia būna minimali. O paskui jis nuolat didinamas. Tad manau realiai mes galime kalbėti apie 100 mln eurų per metus jau labai greitai. Dabar prisiminkime 47 procentų korupciją ir mes pamatome realų valdžios interesą. Grubiai apie 50 mln. eurų per metus į tam tikras kišenes.

Mes lietuviai apsileidome ir leidome valdžiai manyti, kad jie turi teisę lįsti į mūsų kišenes ir dėti mums naujus mokesčius. Mokestis turi būti naudingas visuomenei ir nešti naudą daugumai, o ne keletui valdžiasiurblių. Taip. Aplinkosaugos tema yra labai svarbi. Bet aš neseniai pravažiavau pro vieną pastatą, kuris buvo renovuotas, panaudojant kovos su aplinkos kaita lėšas. Tikrai ta lentelė ant pastato mane šokiravo. Todėl nepatingėjau ir susiradau aplinkos ministro įsakymą. 2014 m. rugsėjo 25 d. Įsakymas dėl finansavimo skyrimo projektams pagal finansavimo priemonę „visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas, sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“. Iš viso 52 objektai ir skirta tam reikalui iš viso 71, 4 mln Lt. Tai čia taip panaudojamos lėšos kovai su klimato kaita? O tai gal variantas toks, mes neapmokestiname automobilių ir žmonės už šituos sutaupytus pinigus apsišildys savo namus ir taip kovos su klimato kaita. Be to, žinant, kad 47 procentai lėšų bus pavogta, tai kiekvienas euras, nepatekęs į biudžetą, bus 47 procentais efektyvesnis ir atneš 47 procentais daugiau naudos kovoje su klimato kaita.

Vadinkime daiktus savo vardais. Nusispjauti mūsų valdžiai ant tos klimato kaitos. Mes visi juk tai matome. Keli pavyzdžiai. Prekyba taršos kvotomis. Lietuva neišnaudojusi jai duotą taršos kiekį pardavinėjo kitoms valstybėms ir už tai gavo pajamas i biudžetą. Jei rinktis tarp gamtos taršos ir biudžeto pajamų, tai mūsų valdžia visada pasirinks biudžeto pajamas. Nepamirškime apie 47 procentų premijininius, kuriuos jie sau pasiima. Kitas pavyzdys. Kas geriausiai naikina anglies dioksidą (CO2)? Žinoma fotosintezė ir miškai. Greičiausiai mūsų valdžios vyrai, per tą biologijos pamoką rūkė kur nors už garažų ir praleido šitą informaciją. Palyginkime mūsų situaciją. Miškai Lietuvoje sudaro 33 procentus teritorijos, kai tuo tarpu Estijoje tai 52 procentai, o Latvijoje 54 procentai. Ir ką mes turime, ogi nuolat išlenda kažkokie „ekspertai“, kurie pasakoja apie negautas lėšas į valstybės biudžetą, nes reikia kirsti miškus. Įvyniojama tai į pakankamai logišką įpakavimą. Medžiai sensta, reikia retinti miškus ir pan. Bet jei taip rūpėtų mūsų valdžiai miškai, manau, mes lengvai prisivytume kaimynus ir pasiektumėme 50 procentų miškų teritorijos ribą. O gal mums reikėtų įpareigoti Vyriausybę, kad pasiektume tai per, pavyzdžiui, 10 metų? Juk jie taip rūpinasi aplinkos apsauga...

Kiek šitas mokestis pagrįstas ir logiškas? Ar tai dar vienas būdas papildyti eilinio statybų fondo sąskaitas? Kokie yra atlikti skaičiavimai? Kur bus naudojamos lėšos, koks bus pasiektas rezultatas? Ar tai vienintelis būdas ar galbūt yra efektyvesnių, piliečiams neužkraunanat mokesčių variantų? Tai labiau primena, kad reikia pinigų, tik kaip pateisinti eilinį pinigų atėmimą? Juk mes jau turime automobilių taršos mokestį. Tai akcizai kurui. Kuo galingesnis automobilis, tuo daugiau kuro sąnaudų. Kuo daugiau kuro sąnaudų, tuo daugiau sumokės akcizo valstybei. Kuo daugiau važiuos, tuo daugiau sumokės. Juk stovintis garaže automobilis neteršia gamtos. Dabar siekiama, kad 52 procentai nuo surenkamo akcizo būtų skiriama kelių infrastruktūrai: priežiūrai, naujiems projektams ir pan. Vadinasi, biudžetui liks mažiau. Gal čia ir yra bandymas palikti biudžeto lėšas neliestas, o kelininkų poreikius patenkinti? Juk ant klimato kaitos mūsų valdžiai nusispjauti. 2018 metais benzino akcizas sudarė 136 mln. eur, o dyzelino 617 mln. eurų. Iš viso bus apie 750 mln eurų. Argi šitų lėšų nepakanka kovai su klimato kaita? Na gerai, pusę paimate, pusę skiriate keliams, bet vis vien dar lieka apie 190 mln. eurų. Negi šito nepakanka kovai su klimato kaita? Tiksliau, naujoms pastatų renovacijoms.

2019 metų biudžetas planuojamas 10,6 mlrd. eurų. Paims iš jo valdžia apie 5 mlrd. eurų. Čia didžiuliai pinigai. Už šituos pinigus Lietuvą būtų galima paversti ekologišku rojaus kampeliu. Tad į šitą naują mokestį reikia žiūrėti tik kaip į naują platformą tolimesniam lupikavimui. Jau vyksta finansinis tautos nuskurdinimas, kuris perauga ir į faktinį tautos nuskurdinimą. Jei kažkada Lietuvoje gyveno 3,7 mln gyventoju, tai dabar tik 2,8 mln. Aš prieš šitą mokestį. Susitvarkykite su korupcija ir lėšų pakaks viskam. Dar ir mokesčius bus galima sumažinti.

O štai Jums keletas idėjų. Norint iškirsti 1 hektarą miško, reikia pasodinti 2 hektarus naujo miško ir tuomet bus galima duoti leidimą kirtimui. Mažinti spūstis miestuose, prie ko labai prisideda saugos kalniukai. Prie kiekvieno kalniuko reikia sustoti ir vėl iš naujo gazuoti. Padidėja CO2 išmetimas. Turite būrį nereikalingų ekspertų, tai pasiųskite juos paskaičiuoti saugos kalniukų žalą. Žinoma, saugumas, avaringumas ir panašiai. Tai dar keli Jūsų mitai. Dar vienas eilinis pasipinigavimas, įvilktas į padorų rūbą, bet skaičiai sako visai ką kitą. Autoįvykiu metu Lietuvoje žūva apie 100 žmonių kasmet, o nuo onkologinių ligų apie 8000 žmonių, bet kažkodėl kova už eismo saugumą, iškeliama į pirmą vietą. Gal dėl to, kad ji kasmet atneša į biudžetą dideles pajamas? O reali kova už Lietuvos gyventojų gyvybes, reikštų naujas išlaidas?

Todėl apie tai nutylima ir nustumiama į užribį. Nuo Jūsų dviveidiškumo jau darosi šlykštu. Ir šito mokesčio nebandykite pateisinti gražiais tikslais. Mažiau vokite ir dirbkite piliečių naudai. Ne valdžia turi teises, o piliečiai. Todėl šitas automobilių mokestis privalo būti atšauktas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(138 žmonės įvertino)
4.6449

Grįžo į Lietuvą, bet nesitikėjo tokio popierizmo: mūsų valstybinis sektorius vis dar dvelkia Sovietų Sąjunga (72)

2019 metų gegužė – su drauge po keliolikos metų grįžtame į Lietuvą. Teisingiau grįžtu aš,...

Kreipiasi į vilkų medžiotojus: ekosistemų destrukcijos pasekmės palies mus visus vienodai (160)

Visuomenės – visų jūsų ir mano – svarstymui 2019 m. spalio 4 d. paskelbtas Aplinkos...

Verslo pietūs Kauno restorane paliko be žado – barmenės poelgio iki šiol negali pamiršti (63)

Noriu pasidalinti su skaitytojais restorano Kaune aptarnavimo kultūra. Atvykus VIP klientui, iš...

25-eri metai, kai kuriame lygių galimybių visuomenę: kokia iš tikrųjų berniukų padėtis? (28)

„Visi lygūs, bet kai kurie – lygesni“ – prieš tokius socialinius „nukrypimus“ jau 25...

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities (II) (19)

Istoriko Mariaus Vyšniauko tekstas „Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities“...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (141)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (169)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (12)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (72)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (54)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (170)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...