aA
Tyrimų centro „RAND Europe“ pareiškė, kad korupcija Lietuvoje gali suvalgyti iki 4,44 mlrd Eurų per metus. O tai buvo skaičiai už 2016 metus. 2016 metų Lietuvos biudžetas buvo 9,44 mlrd. eurų. Nesunku paskaičiuoti. Jei 9,44 mlrd. Eur 100 procentų, tai korupcija sudaro 47 procentus. Kad suprastumėte, jei tu sumokėjai valstybei 100 Eurų mokesčių, 47 eurai bus pavogti ir paslaugiųjų valstybės tarnautojų pasisavinti.
Automobilių tarša
Automobilių tarša
© Shutterstock

Mintį dėstyti pradedu būtent nuo šitos informacijos, kad būtų iš karto aiškus motyvas ir interesas.

Šitame straipsnyje nekalbėsiu pagražindamas situacijos ir reikšiu tokią nuomonę, kaip galvoju. Vyriausybė planuoja, kad iš naujo automobilių taršos mokesčio gaus per metus 29 mln. eurų pajamų. Čia kažkas panašaus, kaip kad įvedus eurą niekas nebrangs ir infliacija sudarys dėl to ne daugiau nei 0,2 – 0,3 procento. Šis mokestis yra nauja melžiama karvė ir jis bus nuolat didinamas. Kad mokestis įeitų su mažesniu pasipriešinimu, visada jo pradžia būna minimali. O paskui jis nuolat didinamas. Tad manau realiai mes galime kalbėti apie 100 mln eurų per metus jau labai greitai. Dabar prisiminkime 47 procentų korupciją ir mes pamatome realų valdžios interesą. Grubiai apie 50 mln. eurų per metus į tam tikras kišenes.

Mes lietuviai apsileidome ir leidome valdžiai manyti, kad jie turi teisę lįsti į mūsų kišenes ir dėti mums naujus mokesčius. Mokestis turi būti naudingas visuomenei ir nešti naudą daugumai, o ne keletui valdžiasiurblių. Taip. Aplinkosaugos tema yra labai svarbi. Bet aš neseniai pravažiavau pro vieną pastatą, kuris buvo renovuotas, panaudojant kovos su aplinkos kaita lėšas. Tikrai ta lentelė ant pastato mane šokiravo. Todėl nepatingėjau ir susiradau aplinkos ministro įsakymą. 2014 m. rugsėjo 25 d. Įsakymas dėl finansavimo skyrimo projektams pagal finansavimo priemonę „visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas, sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“. Iš viso 52 objektai ir skirta tam reikalui iš viso 71, 4 mln Lt. Tai čia taip panaudojamos lėšos kovai su klimato kaita? O tai gal variantas toks, mes neapmokestiname automobilių ir žmonės už šituos sutaupytus pinigus apsišildys savo namus ir taip kovos su klimato kaita. Be to, žinant, kad 47 procentai lėšų bus pavogta, tai kiekvienas euras, nepatekęs į biudžetą, bus 47 procentais efektyvesnis ir atneš 47 procentais daugiau naudos kovoje su klimato kaita.

Vadinkime daiktus savo vardais. Nusispjauti mūsų valdžiai ant tos klimato kaitos. Mes visi juk tai matome. Keli pavyzdžiai. Prekyba taršos kvotomis. Lietuva neišnaudojusi jai duotą taršos kiekį pardavinėjo kitoms valstybėms ir už tai gavo pajamas i biudžetą. Jei rinktis tarp gamtos taršos ir biudžeto pajamų, tai mūsų valdžia visada pasirinks biudžeto pajamas. Nepamirškime apie 47 procentų premijininius, kuriuos jie sau pasiima. Kitas pavyzdys. Kas geriausiai naikina anglies dioksidą (CO2)? Žinoma fotosintezė ir miškai. Greičiausiai mūsų valdžios vyrai, per tą biologijos pamoką rūkė kur nors už garažų ir praleido šitą informaciją. Palyginkime mūsų situaciją. Miškai Lietuvoje sudaro 33 procentus teritorijos, kai tuo tarpu Estijoje tai 52 procentai, o Latvijoje 54 procentai. Ir ką mes turime, ogi nuolat išlenda kažkokie „ekspertai“, kurie pasakoja apie negautas lėšas į valstybės biudžetą, nes reikia kirsti miškus. Įvyniojama tai į pakankamai logišką įpakavimą. Medžiai sensta, reikia retinti miškus ir pan. Bet jei taip rūpėtų mūsų valdžiai miškai, manau, mes lengvai prisivytume kaimynus ir pasiektumėme 50 procentų miškų teritorijos ribą. O gal mums reikėtų įpareigoti Vyriausybę, kad pasiektume tai per, pavyzdžiui, 10 metų? Juk jie taip rūpinasi aplinkos apsauga...

Kiek šitas mokestis pagrįstas ir logiškas? Ar tai dar vienas būdas papildyti eilinio statybų fondo sąskaitas? Kokie yra atlikti skaičiavimai? Kur bus naudojamos lėšos, koks bus pasiektas rezultatas? Ar tai vienintelis būdas ar galbūt yra efektyvesnių, piliečiams neužkraunanat mokesčių variantų? Tai labiau primena, kad reikia pinigų, tik kaip pateisinti eilinį pinigų atėmimą? Juk mes jau turime automobilių taršos mokestį. Tai akcizai kurui. Kuo galingesnis automobilis, tuo daugiau kuro sąnaudų. Kuo daugiau kuro sąnaudų, tuo daugiau sumokės akcizo valstybei. Kuo daugiau važiuos, tuo daugiau sumokės. Juk stovintis garaže automobilis neteršia gamtos. Dabar siekiama, kad 52 procentai nuo surenkamo akcizo būtų skiriama kelių infrastruktūrai: priežiūrai, naujiems projektams ir pan. Vadinasi, biudžetui liks mažiau. Gal čia ir yra bandymas palikti biudžeto lėšas neliestas, o kelininkų poreikius patenkinti? Juk ant klimato kaitos mūsų valdžiai nusispjauti. 2018 metais benzino akcizas sudarė 136 mln. eur, o dyzelino 617 mln. eurų. Iš viso bus apie 750 mln eurų. Argi šitų lėšų nepakanka kovai su klimato kaita? Na gerai, pusę paimate, pusę skiriate keliams, bet vis vien dar lieka apie 190 mln. eurų. Negi šito nepakanka kovai su klimato kaita? Tiksliau, naujoms pastatų renovacijoms.

2019 metų biudžetas planuojamas 10,6 mlrd. eurų. Paims iš jo valdžia apie 5 mlrd. eurų. Čia didžiuliai pinigai. Už šituos pinigus Lietuvą būtų galima paversti ekologišku rojaus kampeliu. Tad į šitą naują mokestį reikia žiūrėti tik kaip į naują platformą tolimesniam lupikavimui. Jau vyksta finansinis tautos nuskurdinimas, kuris perauga ir į faktinį tautos nuskurdinimą. Jei kažkada Lietuvoje gyveno 3,7 mln gyventoju, tai dabar tik 2,8 mln. Aš prieš šitą mokestį. Susitvarkykite su korupcija ir lėšų pakaks viskam. Dar ir mokesčius bus galima sumažinti.

O štai Jums keletas idėjų. Norint iškirsti 1 hektarą miško, reikia pasodinti 2 hektarus naujo miško ir tuomet bus galima duoti leidimą kirtimui. Mažinti spūstis miestuose, prie ko labai prisideda saugos kalniukai. Prie kiekvieno kalniuko reikia sustoti ir vėl iš naujo gazuoti. Padidėja CO2 išmetimas. Turite būrį nereikalingų ekspertų, tai pasiųskite juos paskaičiuoti saugos kalniukų žalą. Žinoma, saugumas, avaringumas ir panašiai. Tai dar keli Jūsų mitai. Dar vienas eilinis pasipinigavimas, įvilktas į padorų rūbą, bet skaičiai sako visai ką kitą. Autoįvykiu metu Lietuvoje žūva apie 100 žmonių kasmet, o nuo onkologinių ligų apie 8000 žmonių, bet kažkodėl kova už eismo saugumą, iškeliama į pirmą vietą. Gal dėl to, kad ji kasmet atneša į biudžetą dideles pajamas? O reali kova už Lietuvos gyventojų gyvybes, reikštų naujas išlaidas?

Todėl apie tai nutylima ir nustumiama į užribį. Nuo Jūsų dviveidiškumo jau darosi šlykštu. Ir šito mokesčio nebandykite pateisinti gražiais tikslais. Mažiau vokite ir dirbkite piliečių naudai. Ne valdžia turi teises, o piliečiai. Todėl šitas automobilių mokestis privalo būti atšauktas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(144 žmonės įvertino)
4.6528

Apie gėdingą nuotykį su kolega papasakojus moteris – nesitikėjo tokios pabaigos (1)

Yra posakis, kad nuo likimo nepabėgsi. Mano istorija patvirtina šį posakį, kad jeigu kas lemtas,...

Ištikus santykių krizei pora rado pikantišką išeitį: tai – ne nuodėmė, o malonumas (3)

Perskaičiau straipsnį, kaip vyko moters ir vyro pokalbis apie taip vadinamus " atvirus santykius"...

Apie atvirus santykius užsiminusi žmona pasigailėjo: girdint jo kalbas net bloga darėsi

Savaitgalį turėjau tokį keistą pokalbį. Su vyru buvome pasivaikščioti. Prieš tai skaitinėjau...

Po dešimties metų gyvenimo kartu liko sugniuždyta: praleistas laikas kartu nieko nereiškė

Mano istorija tegul būna pamoka visoms moterims, kurios laukia princo ant balto žirgo. Gal tai...

Moteris apie sūnaus mylimąją: prakeikta diena, kai marti peržengė mano namų slenkstį (3)

Mano istorija labai skaudi. Visi mane gali smerkti, vadinti anyta ragana, bet tikrai ne visada...

Top naujienos

Eteryje – rimtos dvejonės dėl karo: nesėkmę išprognozavęs rusų karininkas nutildė net „Putino lėlę“ (8)

Kelių dienų „speciali operacija“ baigsis rusų armijos pergalės paradu Kyjive. Dabar jau...

Charkivo universitete įgyta profesija karo pabėgėlei tapo išsigelbėjimu Lietuvoje: čia viską pradedame nuo nulio

Niekada Europoje anksčiau nesilankius ukrainietė Julija Grigorjevna su šeima buvo priversta palikti...

Gyventojai kovoja su namo administratoriumi: sako, kad gauna kelis kartus didesnes sąskaitas

Delfi redakcija sulaukė ne vieno Perkūnkiemio gyventojo skundo dėl pastatų administratoriaus...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo ore (10)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Politikai sulaukė nepatogių klausimų: homoseksuali moteris išgavo atviriausius iki šiol politikų prisipažinimus (1)

Artėjant civilinės sąjungos pateikimui Seime vis dažniau skamba, kad pateikti siūlymai santuokos...

Gedulas krepšinio pasaulyje: mirė 46-erių metų Vokietijos rinktinės legenda

Vokietijos žiniasklaida pranešė liūdną žinią – antradienį netikėtai mirė tikra šalies...

Delfi PliusSelcan Hacaoglu

Akibrokštas Šiaurės Europos šalims: net nesivarginkit (8)

NATO plėtra Šiaurės Europos šalyse susidūrė su kliūtimis, Suomijos užsienio reikalų...

Verslas PliusAndrew Atkinson

Paskaičiavo, kiek infliacija pareikalaus papildomai iš britų piniginių

Remiantis nauju tyrimu, dėl sparčiai augančios infliacijos vidutinis Jungtinės Karalystės...

Skeletų ežeras glumina mokslininkus: iš kur galėjo atsirasti šie kūnai ir kodėl jie taip puikiai išsilaikė?

Įspūdingame 5 km aukštyje esantis Himalajų kalnų ežeras didžiąją metų dalį būna...

Kanų kino festivalio atidaryme netikėtai pasisakęs Zelenskis: galiausiai neapykanta išnyks ir diktatoriai mirs

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Kanų kino...