aA
Sparčiai vystantis pasaulio ekonomikai, nors ir nenorime to, yra sudeginama vis daugiau įvairaus kuro. Manoma, kad sudeginus visas organines medžiagas, susikaupusias biosferoje, visus anglies ir vandenilio junginius, gulinčius Žemės plutoje, būtų sunaudotas visas deguonis, dabar sudarantis 20.9% visos atmosferos.
Naujam mokesčiui nepritaria: jis tik dar labiau padidins atskirtį mūsų visuomenėje
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Mūsų planeta atsidurtų būklėje, kurioje ji buvo ankstyvoje savo vystymosi stadijoje prieš kelis milijardus metų, todėl augalai ir gyvybė fotosintezės proceso dėka turėtų pradėti vystytis iš naujo, kol vėl susikauptų naujos, pakankamos deguonies atsargos.

Tūlas Lietuvos pilietis, net baigęs universitetą, tikriausiai pasakys – ką jus čia rašinėjate, to tikrai neatsitiks, nes niekas visko nesudegins ir tokio pasaulio galo tikrai nebus. Todėl drąsiai šildykimės anglimi ir dujomis, važinėkime didžiuliais automobiliais ir toliau, cha, cha, cha, o kas bus po 50 ar 100 metų ir kaip gyvens mūsų palikuonys tada, visiškai nesvarbu – kaip nors pragyvens. O jei jiems čia bus blogai, tegul sau skrenda į kokią nors egzoplanetą!

Taip, tokios pabaigos tikriausiai nebus, nes niekas viso deguonies kartu ir visos naftos ar dujų tikrai neišdegins. Bet ir nereikia sudeginti visus tuos 20.9 proc. deguonies. Užtenka pamažinti jo tik, sakykim, 0.1 proc. ar dar mažiau, kad anglies dvideginio CO2, arba to teršalo, kaip dabar įprasta vadinti, kiekis padidėtų kelis kartus, ir dėl šiltnaminio jo poveikio uždustų ir pagaliau, dėl kilusių globalių gaisrų, dar ir iškeptų visa, kas gyva, kartu ir mes patys. Tai būtų daug blogiau, negu dabar jau pradėjusios tirpti ledo kepurės.

Vis greičiau tirpstantis ledas yra tik, ko gero, nebesustabdomos fatalinės griūties pradžia. O po 100 ar 200 metų, gyvenant taip ir toliau, gali jau būti žuvę visa, kas gyva ir žalia... Todėl, norint išlikti, reikia bent jau sulėtinti, jei ne visai sustoti beatodairiškai naudoti iškastinius energetinius išteklius. Tai jau bandoma daryti. Europos Sąjungoje jau yra nuleidžiamos maksimalios CO2 kvotos valstybėms ir tai – jau gera pradžia. CO2 kiekiai pramoninėje produkcijos gamyboje yra gana tiksliai nustatomi pagal deginamo kuro kiekius.

Tačiau pasaulio transporte tebetvyro visiškas chaosas, nors šioje srityje iškastinio kuro sudeginama ne ką mažiau, nei pramonėje ir elektros energetikoje kartu sudėjus. Vienose valstybėse, pav. Šiaures Amerikoje, veikia metinis automobilio registracijos mokestis, susietas su automobilio svoriu. Vaizdžiai sakoma, kad tai yra kelių laužymo mokestis. Logiška, nes kelią didžiąja dalimi gadina ne greitis, ar motoro galingumas, o spaudimas į jo paviršių ir nuvažiuotas atstumas. Tačiau dėl CO2 taršos ten dar iki šiol, atrodo, nekalbama. Ypač valdant dabartinei JAV administracijai. Europos Sąjungoje gi, jau susirūpinta su pragaištingu CO2 išmetimu transporte, tačiau atrodo, kad vieningos nuomonės nėra ir čia. Juk ir maksimalios CO2 kvotos kiekvienam automobiliui nenustatysi, o ir nepalaidosi žemėje, kaip tai bandoma jau dabar daryti pramoninėje gamyboje.

Geriausiai tuos klystkelius galima stebėti pas mus, Lietuvoje. Vienas viceministras sako, kad teršia seni automobiliai, todėl juos reikia apmokestinti labiausiai. Kitas aiškina, kad taršūs yra didesni automobiliai. Iš prezidentūros pasigirdo tikrai populistinis pasiūlymas – apmokestinti prabangius automobilius. Peršasi mintis, kad norima iš karto nušauti kelis zuikius: viena – patenkinti ES reikalavimą dėl taršos problemos sprendimo, vaizduojant, kad kažkas yra daroma, antra – visą mokestinę naštą dar kartą suversti ant neturtingosios visuomenės dalies pečių, ir trečia – dar pabandyti, kaip nors neprarasti rinkėjų balsų.

Iš tikrųjų, galutinį CO2 taršos dydį nulemia ne automobilio senumas, naujumas, motoro didumas ar važiavimo greitis paimti kiekvienas atskirai, bet sudegintas kuro kiekis tame automobilyje. Jei automobilis stovi garaže ir niekur nevažiuoja, tai jis CO2 ir negamina, o jei važiuoja daug, tai ir kuro sudegina daug, tuo pačiu daug ir CO2 pagamina. Todėl logiška, kad turi būti apmokestintas kuras, bet ne automobilis. Juk kada gyventojas moka už suvartotą vandenį, jis kartu sumoka ir už pagamintą nutekamųjų vandenų kiekį. Tai yra visiškai aišku ir visi prie to įpratę. Todėl pirkdamas benzino litrą kolonėlėje, vairuotojas iš karto turėtų sumokėti ne tik už benziną, bet ir už jo automobilio motore pagamintą CO2 kiekį. Deja, technologijų to teršalo neutralizavimui žmonija dar nesugalvojo. Galima tikėtis, kad nedidelius papildomus žmogaus sugeneruotus CO2 kiekius perdirbs pati žalioji gamta kartu su saule fotosintezės proceso metu. Tačiau tuo tarpu, nuo nevaldomų CO2 išmetimų transporte gali šiek tiek apsaugoti tik tinkamai nustatytas papildomas mokestis už perkamą kurą. Kokio dydžio jis turėtų būti, galėtų nuspręsti chemikai kartu su politikais, esančiais tuo momentu demokratinėje valdžioje.

Jei Lietuvos ar kitos valstybės valdžia įvestų taip paaiškintą papildomą taršos ar ekologinį automobilinio kuro mokestį, vadinkite ji kaip norite, būtų tikrai verta Nobelio premijos už gamtos apsaugą. Pradžioje, tas mokestis galėtų būti labai nedidelis, taip sakant sukurtas tik jo mechanizmas, o vėliau reguliuojamas pagal reikalą: prieš rinkimus mažinamas, o po – didinamas. Na, bet čia jau juokai.

Aišku, kad egzistuoja ir tarša, susijusi su senų automobilių eksploatacija. Tai nepilnai sudegusių angliavandenilių išmetimas dėl padidinto tepalo deginimo, liaudiškai kalbant – dūmijimas. Tokie išmetimai gali būti nesunkiai nustatomi techninių apžiūrų metu, todėl ta prasme jokios globalios problemos čia nėra. Bet tai jokiu būdu neturi pavirsti kažkokiu „seno automobilio“ mokesčiu, kaip dabar bandoma įpiršti tokią mintį.

Dabar, vis dažniau iš valdžios kuluarų pasigirstantis CO2 gramų/km mokestis greičiau galėtų būti pavadintas lygiavos mokesčiu „gyvulių ūkiui“, kuriame „ožių padermė“ yra lygesnė už kitas. Mokant mokestį taip, daugiausiai CO2 teršalo gamins turtingiausieji, nes jie važinės daugiausiai, o mokės visi maždaug vienodai, ir pensininkai, ir nedaug uždirbantys. O 1000 Eur kompensacija perkantiems naujus automobilius bus tik dovanėlė labiau pasiturintiems, nes Lietuva dar ne Vokietija ir pensininkai ar minimalaus atlyginimo gavėjai čia naujų automobilių neįperka. Taip nustatytas taršos mokestis visiškai neskatins tausoti gamtą, o tik dar kartą padidins atskirtį mūsų visuomenėje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
3.8039

Dėl profesijos vilnietė atsidūrė iš pirmo žvilgsnio tobuloje praktikos vietoje – tik paskui suprato, kaip klydo

Dar būdama maža svajojau tūrėti savo ūkį , tačiau tiek artimieji, tiek draugai sakydavo, kad...

Burtininkės patarimais patikėjusi moteris prarado mylimąjį ir ne tik: tai panašu į apsėdimą (12)

Mistinis pasaulis labai traukia. Ta nežinomybė ir suvokimas, kad yra kažkokia paslaptis... bet...

Gavus vaikino dovaną gimtadienis virto blogiausia diena per metus: buvo gėda ir prieš tėvus, ir prieš draugus (192)

Tokia situacija, kuri įvyko tarp manęs ir mano vaikino, tiesiog išmušė iš vėžių. Nežinau,...

Naujųjų metų naktį pora turėjo ypatingų planų – čia pasirodė drovumu nežibanti pusseserė (12)

Kaip ir dažnas, Naujųjų metų sutikimą, su vyru planavome iš anksčiau. Esame šeima su vaikais,...

Nėščios merginos mylimasis rezgė pažintis jai už nugaros: pasiteisinimas buvo tiesiog neįtikėtinas (22)

Su draugu gyvename kartu, drauge jau esame trejus metus. Ta pati problema kartojasi jau ne pirmą...

Top naujienos

D+Jinshan Hong

Saugumo jausmas dingo: 7,5 mln. gyventojų pasiekė kritinį COVID-19 tašką kai kurių naujų taisyklių logika neaiški

Honkongas pasiekė kritinį COVID-19 tašką. Kadaise gyvybingi vartai į Kiniją paaukojo savo,...

Požymiai, ar galite save priskirti save prie viduriniosios klasės: pajamos – tik vienas jų (39)

Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie tai, kad šalyje auga milijonierių skaičius. Šluojami...

D+Modesta Meškė

Grožio ekspertė atkreipė dėmesį, ką savo veidui sendamos ėmė daryti Jennifer Lopez ir Madonna, kad išliktų jaunatviškos: dabar tai – mados viršūnė

Norėdamos atrodyti jauniau, brandos sulaukusios moterys, o ypač pasaulyje žinomos žvaigždės...

Platų meno lauką įvaldęs Petras Rakštikas: viskas padėta ant žemės – reikia tik pasilenkti ir pasiimti

Petras Rakštikas – poetas, prozininkas, tapytojas , grafikas, skulptorius... Paklaustas, ar vienam...

Gerą jausmą Vilniuje patyręs Zdovcas: didžiuojuosi savo žaidėjais

Kauno „Žalgiris“ (17-1) pasiekė revanšą prieš Vilniaus „Rytą“ (15-2) ir įsitvirtino...

Įspūdinga Azijos loterijų istorija: atgydavo prieš karus, padėjo pastatyti Didžiąją kinų sieną

Kai kuriose Azijos šalyse loterijos nėra tik būdas laimėti pinigų. Čia vykstančios...

Sirijos šiaurės nekropolyje rado hibridinių karo asilų skeletus: tai prieš 4500 metų vykdytos bioinžinerijos įrodymas (14)

Istorinėje Mesopotamijos srityje gyvenusių žmonių karo vežimai buvo traukiami naminių ir...

„Rytas“ pergalingos šventės Vilniuje nesukūrė – sunkiai laimėjo vos neprisižaidęs „Žalgiris“ (92)

Edgaras Ulanovas ketvirtajame kėlinyje pelnė didžiąją dalį Kauno „Žalgirio“ (17-1) taškų...

70 metų gyvuojančios įmonės vadovė: sunkiau nėra buvę (35)

Dar prieš kelis dešimtmečius viena populiariausių profesijų buvo siuvėjo, o lengvojoje...